Interneto Lietuvoje atsiradimo istorija

90-ieji – interneto Lietuvoje pradžia. asaulinio interneto bumo pradžia sutapo su nepriklausomybės atgavimu mūsų šalyje, tad nieko nuostabaus, kad lietuviškasis internetas vystėsi beveik lygiagrečiai su pasauliniu.

Iki 1990 metų kelias į pasaulinį internetą Lietuvoje vedė tik pro Maskvą. Atgavus nepriklausomybę šio kelio buvo atsisakyta, nes Rusija pradėjo reikalauti už ryšį didelio mokesčio. Lietuviško interneto gimimo diena laikoma 1991 m. spalio 10, kuomet ant Seimo buvo įrengta norvegų padovanota palydovinio ryšio įranga, kuri leido mūsų šaliai savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Pirmasis kompiuterinių duomenų perdavimo kanalas turėjo šiandien neįtikėtinai mažu atrodantį greitį – 9,6 kilobitų per sekundę.

Tais pačiais 1991 metais buvo įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Pirmieji prie šio tinklo prisijungė Matematikos ir Informatikos Institutas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas. 1993 m. el. paštu bei kitomis paslaugomis jau naudojosi 17 mokslo įstaigų ir per 60 vyriausybinių ir nepelno organizacijų. „Litnet“ padėjo pamatus dabartiniam lietuviškam internetui.

Kažkur iki 1994 metų internetu galėjo pasinaudoti tik prie „Litneto“ prijungtų kompiuterių vartotojai, daugiausiai mokslo įstaigose dirbantys darbuotojai ir studentai. Tuomet Atviros Lietuvos Fondas (ALF) suteikė galimybę prisijungti prie pasaulinio voratinklio ir paprastiems mirtingiesiems. Tereikėjo įsigyti kompiuterį su modemu ir gauti prisijungimo duomenis iš ALF darbuotojų. Svarbiausia, jog ši paslauga buvo nemokama. Nemokamu internetas išliko iki 1999-2000 metų, kuomet „Teo“ (tuomet ši bendrovė vadinosi „Lietuvos Telekomas“) susizgribo, jog vis daugiau žmonių telefono linijas naudoja prisijungimui prie interneto ir apmokestino duomenų perdavimą. Mokamas interneto paslaugas pradėjo siūlyti ir mobiliojo ryšio operatoriai „Omnitel“ bei „Bitė“.

Iki šio amžiaus pradžios prie interneto žmonės jungdavosi naudodami taip vadinamus „dial-up“ modemus ir įprastas telefono linijas. Modemai būdavo atskiras įrenginys arba įstatomi į kompiuterio vidų plokštės pavidalu. Interneto greitis iš pradžių buvo 14, vėliau – 33 ir pabaigoje – 57 kilobitai per sekundę. Tuo metu interneto svetainės buvo labai primityvios, tad tokio greičio pakako naršyti internete ir naudotis el. paštu. Tačiau „dial-up“ technologija netiko didesnių duomenų kiekių ir laiškų perdavimui – parsisiųsti didesnį failą tokiu būdu buvo tikras vargas, nes ryšys nuolatos trūkinėdavo ir dažnai siuntimą tekdavo kartoti iš naujo. Kelių megabaitų bylos siuntimas kartais trukdavo kelias paras.

2001 metais Lietuvoje pradėta taikyti DSL technologija. „Lietuvos Telekomo“ siūlomos naujos paslaugos sparta siekė nuo 256 iki 512 kilobitų per sekundę. DSL technologija, kuri kai kur dar naudojama iki šiolei, duomenis siunčia telefono laidais. Tiesa, jos įrengimui „Telekomas“ turėjo pertvarkyti savo pastotes ir kabelių infrastruktūrą.

DSL atvėrė kelią spartaus interneto plėtrai Lietuvoje, tačiau dar didesniems greičiams pasiekti reikėjo pereiti prie šviesolaidžių. Jie pradėti diegti XX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių šviesolaidžiai pakeitė varinius kabelius pagrindinėse lietuviško interneto magistralėse, jungiančiose institucijas ir didesnius tinklus. Po to juos pradėta tiesti į didmiesčių gyvenamuosius rajonus ir atskirus daugiabučius namu. Šioje srityje pionieriai buvo bendrovės „Penki kontinentai“ Vilniuje ir „Meganet“ Kaune. Iki galutinio taško – kompiuterio, ryšys atkeliaudavo „Ethernet“ kabeliu (kompiuterinio tinklo kabeliu).

Tiesiai į butus ir namų kompiuterius šviesolaidis atkeliavo apie 2007 metų. Tais metais „Teo“ savo klientams pasiūlė 10 megabitų per sekundę spartos optinį ryšį. Šiandien interneto sparta pasiekė 300 megabitus per sekundę. Per 21 metus interneto sparta Lietuvoje padidėjo 20 tūkstančių kartų: nuo 14,4 iki 300 000 kilobitų per sekundę!

Telefono laidai ir šviesolaidžiai nėra vienintelis prisijungimo prie interneto būdas. Šio amžiaus pradžioje interneto paslaugas pradėjo siūlyti kabelinės televizijos tiekėjai. Tuo pačiu koaksialiniu kabeliu į namus atkeliauja ir TV, ir kompiuteriniai signalai. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja mobilusis internetas, kuomet prie pasaulinio tinklo jungiamasi naudojant mobiliojo ryšio tinklus (3G ir 4G ryšys) arba „Wi-Max“ technologiją. Atokiose šalies vietose taip diegiamas radijo bangomis grįstas internetas. Šioje srityje karaliauja bendrovė „Telecentras“.

Teigiama, kad 2011 metais Lietuva turėjo sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį pasaulyje. Praeitais metais parsiuntimo greitis mūsų šalyje siekė 32,41 megabito per sekundę (skaičiuojant parsiuntimo, išsiuntimo greitį bei gaišties laiką; Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys). Lietuviai pirmauja ir mobiliojo interneto skverbties srityje.

Informacija parengta pagal delfi.lt