2014-12-25 Ant metų sandūros žvilgsnis į naujus iššūkius

Artėjant metų sandūrai įvertinami praėję darbai ir numatomi būsimi. Kokius iššūkius sau kelia Lietuvos europarlamentarai? Kaip jie pasitinka gražiausias metų šventes? Štai liberalų ALDE frakcijos atstovas Antanas Guoga šventes sutinka kitaip nei kiti Lietuvos europarlamentarai – Briuselyje. Paprastai atstovai šventėms grįžta namo, tačiau A.Guoga nusprendė likti Belgijos sostinėje šventėms su savo žmona su šuniukais. Jis teigia rasiąs laiko pagalvoti, kas buvo gerai šiais metais, kas blogai, kam reikia atleisti, kad po to nenešioti sunkumo širdyje. A.Guoga tikisi kitais metais ištaisyti viską, kas nepavyko šiais, ar bent jau būti geresniu. „Reikia kažką sukurti, pastatyti, eiti į priekį“, – sako pašnekovas.

Savo rinkėjams jis norėtų palinkėti permainingu laikotarpiu nebijo euro, gyventi ir judėti į priekį, pagalvoti, ką padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau.

Kiti metai, pasak europarlamentaro, bus labai įdomūs, tiek Europos, tiek it Lietuvos laukia nauji iššūkiai. Svarbiausia – netikėti politikų gąsdinimais dėl euro. O tokiems gąsdintojams linkėtų nustoti tai daryti ir prisiimti visą atsakomybę už darbą Lietuvai. Pats sau jis palinkėtų neprisirišti prie mandato, pasitikėjimo, o Lietuvai – iškelti naujus politikus, politikoje – naujo kraujo, idėjų. „Reikia naujų protingų žmonių, kurie į viską pažiūrėtų kitaip“, – sako A. Guoga. Europarlamente taip pat daugėja manančių, kad Europa turi būti vieninga, o ne draskoma euroskeptikų ir įvairių marginalų. Pasak A. Guogos, kiekviena šalis turi galvoti apie visą Europą kartu, tik taip galime konkuruoti pasaulyje. Kaip vieną didžiausių spręstinų Europoje problemų europarlamentaras įvardina jaunų žmonių nedarbą, tad kitais metais reiks su šia problema dar įnirtingiau kovoti. O Lietuvai – stengtis, kad kuo daugiau atitektų iš naujojo Europos Komisijos vadovo Jean’o Claud’o Junckerio pristatyto naujo 315 milijardų eurų investicinio plano Europai. „Reikia, kad tos investicijos būtų protingos, sukurtų daug naujų darbo vietų, kad pinigai būtų panaudoti kuo efektyviau ir mažėtų korupcija“, – dėstė A. Guoga.

Europos liaudies frakcijos konservatorių narys Gabrielius Landsbergis mano, kad kitais metais visų laukia dar daugiau darbo nei šįmet. Įsibėgės naujasis ES ir Rusijos santykių raportas, prie kurio prisidėjo G.Landsbergis. Pirmasis juodraštis bus pristatytas jau vasario-kovo mėnesiais. O plenarinėje sesijoje už jį bus balsuojama jau iki vasaros. „Jau dabar matosi, kiek yra skirtingų nuomonių ir pačiame europarlamente. Todėl reikia sutelkti ir pačią koaliciją, kad ji palaikytų raportą. Tai bus pagrindinis darbas“, – pasakojo G.Landsbergis.

Sau europarlamentaras palinkėtų ištvermės ir išlaikyti tempą, atlaikyti spaudimą dėl sudėtingų klausimų europarlamente. O rinkėjams norėtų tik padėkoti už palaikymą rinkimų metu, pasitikėjimą dabar, kad domisi, rašo laiškus, komentuoja „Facebook’e“. Europos Parlamento narys džiaugiasi, kad jaučia ryšį su savo rinkėjais.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė ES ir Gruzijos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai. 490 balsų buvo už, 76 prieš, o 57 susilaikė Gruzijai itin svarbiame balsavime. Manoma, kad tai leis sustiprinti ES ir Gruzijos politinius ir ekonominius ryšius bei užtikrins abipusį rinkų atvėrimą. Tačiau kaip jaučiasi paprasti Gruzijos gyventojai, žurnalistai?

ES ir Gruzijos Asociacijos ir laisvos prekybos sutartis tapo trečiąja tokio tipo sutartimi, kurią Europos Parlamentas ratifikavo su ES rytų kaimynėmis. Rugsėjį EP ratifikavo panašią sutartį su Ukraina, o lapkritį – su Moldova. Sutartis su Gruzija jau preliminariai taikoma, o galutinai įsigalios, kai ją ratifikuos visų ES valstybių parlamentai.

Galima sakyti, kad laisvai prekybai žalia šviesa žiebiama dar prieš sutartį. ES atvėrė kelius moldaviškiems vaisiams, jiems nebus taikomi importo muitai. Tai turėtų pradžiuginti ne tik Europos kelių žengiančią Moldovą, bet ir ES jau esančius rumunus – obuoliai ir vynuogės turėtų atpigti. Be to, tai puiki žinia nuo Rusijos embargo nukentėjusiai Moldovos ekonomikai.

Tačiau grįžkime prie Gruzijos. Kaip jaučiasi šios šalies žmonės dabar? Gruzijos televizijos „Imedi“ žurnalistė Tamar Bubašvili „Europos Klubui“ sakė, kad dauguma Gruzijos žmonių nori būti Europos dalimi. „Mes manome, kad ir esame Europos dalis, todėl norime būti arčiau“, – dėstė žurnalistė. Tad sutartis suteikia šį dalyką, pavyzdžiui, vizų liberalizavimą. Todėl dauguma gruzinų teigiama vertina sutarties su ES pasirašymą, ir mano, kad dėl to bus tik stipresni. Pasak jos, tikimasi, kad ES padės Gruzijai išspręsti santykius ir su Rusija.

Tai, kad Gruzija pasirašė su ES Asociacijos sutartį, ir tam pritarė Europos Parlamentas, yra didžiausia naujiena šalyje. Žmonės net laukė balsavimo, kaip bus nuspręsta.

Nors buvo baimintasi, kad po invazijos Ukrainoje, Rusija „užsuks“ ir į Gruziją. Bet žurnalistė ramiai dėsto, kad santykiai su Rusija visada buvo sudėtingi, o kartais jie situaciją dar labiau paaštrina. „Atsiranda sienos Gruzijoje, ir sako, kad tai jų sienos. Kartais jo atsiranda, kartais dingsta“, – kalbėjo pašnekovė. Žmonės net lieka be namų. Todėl ir dabar santykiai su Rusija nepasikeis, net ir po sutarties su ES.

Prekyba su Rusija taip pat neblizga. Tiesa, prekyba vyksta, o gruziniškas vynas jau patenka į Rusijos rinką.

O kaip su Rusijos okupuotomis teritorijomis, pavyzdžiui, Abchazija? T.Bubašvili nežino nieko, kas ten vyksta, nes nutrūko informacija, o Chinvalyje visada gyveno osetinai, ir daugumą jų ko gero norėtų sugrįžti į Gruziją.

Europos Parlamento narys, vienas iš ES pozicijos apie Rusiją rengėjų, Gabrielius Landsbergis pastebėjo, kad pirma Rusijos intervencija į kitos šalies teritoriją įvyko būtent Gruzijoje. Bet ši šalis viena pirmųjų pasirašė Asociacijos sutartį su ES.

Tuo tarpu Moldovoje kai kurios partijos yra aiškiai prorusiškos, ir to net neslepia. Tačiau rinkimuose daugumos taip ir negavo, pasakojo G.Landsbergis.

Tuo tarpu Gruzija buvo labai motyvuota žengiant europėjimo keliu, nors nauja valdžia rodė kiek mažesnį entuziazmą. Tačiau dar ir šioje šalyje tebėra selektyvaus teisingumo pavyzdžių, kai suimami tik tam tikrų partijų žmonės. „Skaudžiausia, kad suimami žmonės, kurie dėjo daugiausia pastangų, klojo pamatus Gruzijos euroatlantiniam keliui. Šį klausimą kelsiu plenarinės sesijos metu“, – žadėjo G. Landsbergis.

Tuo tarpu okupuotų teritorijų situacija Gruzijoje europarlamentarui primena užšaldytą konfliktą, kai nesimato jo pabaigos ar kelio, kaip išeiti iš aklavietės. Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho problema gyva dešimtmečius, ir jokios pabaigos nematyti.

CŽV kalėjimų aidas Lietuvoje ir Briuselyje

JAV paskelbta ataskaita apie galimus CŽV kalėjimus Europoje sujaudino Europos Parlamentą. Trečiadienį sesijoje Strasbūre parlamentarai ilgai kalbėjo apie tai, kad atsakingi asmenys turi būti nubausti, tačiau tai turėtų padaryti pačios šalys, atlikusios nepriklausomą tyrimą.

Šalys turi išspręsti problemą

Tokios pozicijos laikosi ir Europos Komisija. Europarlamentarai sutiko, kad už Europoje veikusius nelegalius įkalinimo centrus, kuriuose galbūt galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu, atsakomybę reikia prisiimti ir bendrai, nes tokie faktai prieštarauja Europos vertybėms.

Tiesa, ne visi ir pačioje Lietuvoje tiki, kad mūsų šalyje būta tokių kankinimo centrų. Nors Antaviliuose esantį paslaptingą pastatą per televizorių matė, ko gero, jau visi Lietuvos vaikai, valstybės vadovai kartoja, kad apie tokį kalėjimą jie negirdėjo. Iš amerikiečių ataskaitos aiškėja, kad tokie centrai buvo tik trijose ES šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Pastarųjų šalių atstovai nenoromis prisipažino apie veikusius centrus, žurnalistai surado net žmones, kuriems buvo mokama už saugojimą. Tačiau Lietuvoje situacija – kiek kitokia. Tiesa, Briuselis vieningas vienu dalyku – pačios šalys narės turi išspręsti šią problemą, tai ne ES reikalas.

Naujausia informacija sujudino vandenis

 Europos Parlamentas, tiesa, jau anksčiau priėmė tris rezoliucijas šiuo klausimu. Europos Parlamento Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetų narys Petras Auštrevičius neslepia: situacija gerokai pasikeitė paskelbus šią JAV Senato ataskaitą. Tiesa, kai kurios eilutės dar užtušuotos – apie vietoves, žmones ir pan. Pasak parlamentaro, gali nuskambėjo ir daugiau raginimų Lietuvai, kuri minima šioje istorijoje. Lietuva, jo nuomone, padarė viską, ką turėjo, tad neturėtume savęs kalti prie sienos. „Akivaizdu, kad ES nieko mums negali pasakyti, išskyrus patarimą, galimai išvengiant tokių dalykų ateityje“, – sakė jis. Beje, po rezoliucijų Lietuva ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl kankinimų praėjusiais metais. Taigi šalis jau atsižvelgė į kai kurias pastabas. Tačiau naujausia informacija, deja, reikia pripažinti, liečia mus tiesiogiai, sako P.Auštrevičius.

Beje, viena detalė: kai Rumunijoje veikė toks kalėjimas, šalis rengėsi tapti NATO nare, kai buvo kuriamas Lietuvoje – mes buvome ant ES slenksčio. „Žinoma, su JAV mus sieja strateginė partnerystė. Bet klausimą kelčiau ne dėl organizacijos, o dėl bendros situacijos tuo metu. Pamename, kas buvo po rugsėjo 11-osios, V.Putinas skambino W.Bushui ir pasiūlė savo pagalbą. bendradarbiavimą išvengiant tokių teroro aktų ateityje. Sukrėtimas, išvados po tų įvykių paveikė kiekvieną ir bendradarbiavimas įgavo visai kitokį pobūdį. Matyt buvo daug neformalizuoto bendradarbiavimo tarp saugumo tarnybų“, – pasakojo europarlamentaras.

Ar buvo peržengtos ribos? Matyt, kad buvo, pripažįsta Lietuvos atstovas. „Mes turime būti tikri, kad laikomasi taisyklių, nesvarbu, kokia situacija“, – mano europarlamentaras. Pasitikėjimas Lietuvoje turi būti kuriamas – dabar baiminamasi net telefonu šnekėtis.

Tačiau kas iš tiesų buvo Lietuvoje? Žinoma, kad sąlygos buvo, bet kas konkrečiai? Tranzito stotelė? P.Auštrevičius mano, kad neatsakyta į daug klausimų. Tiesa, žinoma, kad Lietuva nesuteikė medicininės pagalbos vienam iš kalintųjų, tačiau tai reikia tirti, mano pašnekovas. Prokuratūros tyrimai irgi nieko nepadėjo.

„Geriau padėti tašką istorijoje nei palikti neatsakytų klausimų. Užbrauktos vietos aitrins politinę vaizduotę“, – perspėjo P.Auštrevičius. Normaliose visuomenėse bandoma išsiaiškinti iki galo bet kokiu atveju.

 Ar ištikimi vertybėms?

Trečiadienį vykusioje sesijoje Strasbūre parlamentarai rėžė daug pastebėjimų dėl kalėjimų Europoje.

„Terorizmą galime įveikti tik būdami ištikimi esminėms savo vertybėms“, – pažymėjo ES Tarybos atstovas Benedetto Della Vedova. Pabrėžęs, jog ES ne kartą ragino JAV pakeisti savo politiką, jis kartu priminė, kad vidaus saugumo reikalai ir jų tyrimas yra ES valstybių vidaus reikalas. Vis dėlto jos privalo laikytis Europos pagrindinių teisių chartijos, o ES turėtų persvarstyti teisės aktus, reguliuojančius vidaus saugumą, pridūrė kalbėtojas.

Europos Komisijos atstovas Dimitris Avramopoulos teigė esąs „pasibaisėjęs“ tuo, ką atskleidė JAV Senato ataskaita. ES smerkia bet kokį kankinimą ir laiko jį baudžiamuoju nusikaltimu, o su terorizmu reikia kovoti gerbiant teisinės valstybės principus, visuotinai pripažintas vertybes ir tarptautinę teisę, pažymėjo kalbėtojas. „ES valstybės turi išsamiai, savarankiškai ir nešališkai ištirti įtarimus, nustatyti kaltuosius ir atlyginti žalą nukentėjusiems“, – pridūrė jis.

„Kaip galime remti idėjas, kurias čia pat paminame?“ – klausė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) atstovė iš Vokietijos Monika Epp-Hohlmeier, pridūrusi, jog „pagrindinės žmonių teisės yra šventos ir jų nevalia pažeisti“, EP narė sveikino JAV Senato ataskaitos paviešinimą – pasak jos, „nedemokratinėje valstybėje tai nebūtų įmanoma“.

 Šalys slepia tiesą?

Socialistų atstovė iš Slovėnijos Tanja Fajon priminė, jog absoliuti dauguma pasaulio šalių, įskaitant JAV, pasirašė Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą. „Praėjo septyneri metai nuo pirmosios EP rezoliucijos šiuo klausimu, o ES šalys iki šiol slepia tiesą“, – piktinosi EP narė. Ji pridūrė, jog Europos šalių dalyvavimas kankinimuose „yra apgailėtinas ir prieštarauja ES vertybėms“. Europarlamentarė reikalavo išsamių tyrimų ES šalyse, taip pat griežtesnės demokratinės saugumo tarnybų kontrolės, nes „kitaip negalime būti užtikrinti, kad rytoj patys netapsime kankinimų aukomis“.

Europos konservatorių ir reformistų atstovas iš Belgijos Mark Demesmaeker kvietė rasti tinkamą pusiausvyrą tarp asmens laisvės ir poreikio apsaugoti visuomenę. Pažymėjęs, kad ES prarado didelę dalį piliečių pasitikėjimo nekritiškai dalyvaudama CŽV operacijose, EP narys ragino jį atkurti.

Demokratija skiriasi nuo diktatūros tuo, kad joje nėra nebaudžiamumo, o kaltieji atsako už savo veiksmus, teigė Liberalų ir demokratų aljanso atstovė iš Nyderlandų Sophia In ‘t Veld. Ji džiaugėsi, kad Lenkija prisipažino dėl dalyvavimo CŽV operacijose, ir ragino kitas ES šalis padaryti tą patį. „Nepakanka pareiškimų. Turėjome įstatymus, bet jų buvo nesilaikoma. Turime gauti visus atsakymus, o už nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo EP narė.

 Siūlė net sankcijas šalims

„Kankinimas nesuderinamas su žmogaus orumu, jis turi būti visuotinai pasmerktas ir uždraustas“, – pabrėžė Europos vieningųjų kairiųjų atstovė iš Vokietijos Cornelia Ernst. Pasak jos, už kankinimus atsakingi asmenys turi sulaukti atpildo, o Gvantanamo kalėjimas turi būti uždarytas visam laikui.

Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti EP narė iš Vengrijos Krisztina Morvai klausė, kodėl ES siekia taip artimai draugauti su JAV, paminėjusi rengiamą ES laisvosios prekybos susitarimą su šia šalimi. Jos nuomone, „tai priartina Europą prie naujo šaltojo, o potencialiai – ir tikro karo su Rusija“, todėl reikėtų „pasirinkti geresnį draugą“.

Žaliųjų atstovė iš Prancūzijos Eva Joly ragino neaukoti žmogaus teisių dėl kovos su terorizmu ir „sukurti tikrą tarptautinį teisingumą“. Pasako jos, ES ir jos narės turi prisiimti visą atsakomybę ir nuteisti asmenis, prisidėjusius prie nusikaltimų. Europarlamentarė siūlė pritaikyti ES sankcijas toms jos narėms, kurios iki galo neištyrė šio klausimo. Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovė iš Italijos Laura Ferrara taip pat ragino skaidriai ištirti visus įtarimus ir nuteisti prie kankinimo prisidėjusius asmenis.

Gruodžio vidurys – įkarštis kitų metų biudžetų derinimui ir tvirtinimui. Valstybės bando kuo greičiau priimti biudžetus, kai kam tai pavyksta tik iš antro karto, pavyzdžiui, Lietuvai. Tuo tarpu dėl ES kitų metų biudžeto bent jau preliminariai susitarta. Tai yra dalis iš septynerių metų laikotarpio, kuri bus skirta kitiems metams. Taip pat sutarta padengti šių metų skolas. Kitų metų ES biudžetą sudarys kiek daugiau nei 145 milijardai eurų asignavimų ir 141 milijardas eurų mokėjimų. Taigi mokėjimo dalis mažesnė, nes ne visos lėšos yra panaudojamos, kai kurios tiesiog perkeliamos į kitus metus. O kartais projektai įgyvendinami pigiau. Savo ruožtu šiais metais bus rasta penki milijardai eurų neapmokėtoms sąskaitoms apmokėti. Europos Komisijai kitais metais, beje, turėtų pristatyti planą, kaip išvengti ateityje neapmokėtų sąskaitų.

Skirta daugiau pinigų programoms

Pasak Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nario Zigmanto Balčyčio, kitų metų biudžete mokslinių tyrimų programai išsikovota 145 milijonai eurų. Pinigų papildomai skirta ir studentų mainų programai „Erasmus“, kaip ir ES užsienio politikos biudžetui teko daugiau. Tiesa, dalis to lėšų tenka Palestinos valstybės Užsienio politikos paramai. Bankų priežiūros sistemai irgi numatyta didesnė pinigų suma, nes ši sritis yra ypač stiprinama po praūžusios krizės. Sienos apsaugos agentūrai „Frontex“ taip pat padidintas finansavimas, o tai svarbu Lietuvai, kuri turi sieną su Rytais. Šią reikia dar labiau stiprinti, mano Z.Balčytis. Todėl mūsų šaliai ateityje bus galima tais pinigais pasinaudoti, sako pašnekovas. Viso biudžeto 94 procentai įvairių projektų įgyvendinimui. Beje, Ukrainai taip pat skirtas tam tikras finansavimas, labiau humanitarinėms programoms.

 Paramos lėšos turi nešti naudą

Pasak  Z.Balčyčio, kitų metų ES biudžetas net padidėjo, palyginti su šiais metais. „Tikiuosi, kad ateityje bus įvesta nauja apskaitos sistema, investavimo politika, apie ką ir Junkeris savo plane yra paminėjęs – valstybes reikia skatinti investuoti teisingai, ir ES numatytomis tam tikromis strateginėmis kryptimis. Tokios valstybės turės prioritetą gauti didesnį finansavimą iš kitų šaltinių. Z.Balčytis daug vilčių sieja su Junkerio planu ir sako, kad jis turėtų atnešti daug naudos šalims narėms. Jei tik jos laikysis to plano ir idėjos, kurią nubrėžė naujasis Europos Komisijos vadovas. O kokia gali būti iš to nauda Lietuvai? Energetikos jungtims finansuoti yra numatytos lėšos, tad dabar Lietuvai reikia dėti pastangas kuo greičiau lėšas įsisavinti. Ateityje tie projektai gali pabrangti, ir darbai taip pat. Tiesa, net ir Lietuvoje netrūksta pavyzdžių, kai savivaldybėse buvo įsisavintos ES lėšos, nors tai ir neatnešė jokios didesnės naudos. „Lietuvoje turėtume labiau suprasti, kad tie europiniai pinigai nėra nukritę iš dangaus. Gavome ir greičiau įsisavinkime? Ne. Tai mūsų valstybės pinigai, ir tie pinigai duoti stiprinti mūsų ekonomiką“, – sakė Z.Balčytis. Beje, valstybėms nėra jokių kvotų paramai iš Europos Komisijos vadovo pristatyto fondo – kaip valstybės sugebės, tiek ir gaus.

Biudžete numatytas 8 milijardų eurų pradinis finansavimas Jeano Claude Junckerio pristatytam 315 milijardų eurų investiciniam planui įgyvendinti. Be to, Lietuva dėl įmokų perskaičiavimo gali atgauti 18 milijonų eurų iš ES.

Rusų okupuotame Kryme situacija primena tylią suirutę – kol visų dėmesys nukreiptas į Rytų Ukrainą, atplėštame pusiasalyje dingsta žmonės, uždaromos mečetės, iš mokyklų traukiasi totorių kalba. Verslui čia nesaldu dar nuo tada, kai įkėlė koją Rusijos kariškiai. Tuo tarpu Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad taikos derybos su prorusiškais sukilėliais, dalyvaujant Maskvos ir Europos pasiuntiniams, buvo atidėtos. Kijevas tikėjosi atnaujinti derybas Minske, kai Vyriausybė paskelbė paliaubas visoje fronto linijoje. Bet sukilėliai pareiškė norą atidėti derybas. Rusijos diplomatijos šefui Sergejui Lavrovui atrodo, kad įtampos sumažėjimo dar reikės gerokai palaukti.

Buvo strateginis tikslas

Europos Parlamente Briuselyje Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetuose vyko speciali diskusija dėl Rusijos nusikaltimų Kryme ir Donbase. Joje dalyvavo žinomi žmogaus teisių gynėjai, Krymo totorių atstovai. Vienas iš diskusijos iniciatorių, komitetų narys Petras Auštrevičius situaciją Kryme pavadino smarkiai blogėjančia. „Mes kalbamės su Ukrainos, Krymo totorių atstovais. Krymo totoriai nemato ateities rusų valdomame Kryme, nes jiems auga spaudimas“, – pasakojo P.Auštrevičius. Pasak jo, norima totorius paversti lojaliais Krymo valdžiai, totorių reakcijos negatyvios, ir jie nemato jokio pagerėjimo, pažadų laikymosi.

Europarlamentaras neabejoja, kad Krymas visada buvo Rusijai strateginis tikslas, o Rytų Ukraina atsirado jau vėliau. Rusija žaidžia žaidimą, bandant įtraukti Vakarus į derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje, bet su Krymo sąlyga – nes jis rūpi Rusijai. O Kryme tebevyksta kitaminčių, ypač totorių, kurie visada pasisakė aiškiai dėl Krymo, persekiojimas. „Jie grįžo po Stalino tremties namo, bet dabar jie susiduria su blogėjančiu gyvenimu“, – pasakojo europarlamentaras.

 Niekada nejautė, kad gyvena Ukrainoje

Pavyzdžiui, yra žinių, kad dingo 12 aktyvių Krymo totorių, kurie bandė organizuoti bendruomenes. 10 tų asmenų rasti negyvi. Daugeliu atveju jie buvo kankinti ir vėliau žiauriai nužudyti, pasakojo P.  Auštrevičius. Ir tokie atvejai nėra atsitiktiniai, kad būtų galima nurašyti praeivius, pakliuvusius į gaujų aiškinimąsi. Spauda taip pat kasdien persekiojama, nes iš jos reikalaujama tapti lojalia. Uždarinėjamos mečetės, o mokyklose pereinama prie rusų kalbos, nes totorių kalba yra išstumiama, pasakojo pašnekovas.

Tačiau kaip su Krymo rusais? Prorusiškų vietos gyventojų yra didelis procentas. Pasak P.Auštrevičiaus, pensininkai, kariškiai, gyvenantys Kryme, niekada nesijautė, kad gyvena Ukrainoje. „Jie buvo regiono globalistai“, – sakė europarlamentaras. Tad juos nesunku buvo sugundyti tiesiog geresnio gyvenimo vizija: žiūrėkite, Rusija turtingesnė valstybė. Tiesa, pensijos iš tiesų padidėjo, tačiau tik kariškiams, jėgos struktūrų atstovams. Tačiau, kita vertus, padidėjo kainos, nes nutrūko ekonominiai ryšiai su Ukraina, o ES neprekiauja su Krymu.

 Diskusijos – ir parlamente, ir Lietuvoje

Ar proukrainietiškai nusiteikę Krymo gyventojai jaučia, kad Vakarai jau susitaikė su mintimi, jog pusiasalis taip ir liks Rusijai? Pasak europarlamentaro, jie jaučia pavojų, kad bus daromi kompromisai, susitaikymas, o tas ir vyksta. Todėl reikia kalbėti apie žmogaus teisių pažeidinėjimus Kryme, mažumų persekiojimą, įspėti apie tai Vakarus, kad šie nepamirštų apie visai neseniai Rusijos atplėštą Krymą. Be to, Rusija dar tebėra tarptautinių konvencinių sutarčių dalyvė, pridūrė pašnekovas, todėl turi vykdyti įsipareigojimus. Krymas išlieka ir Europos Parlamento darbotvarkėje. Pasak P.Auštrevičiaus, ne vienas komitetas ar politinė grupė skiria daug dėmesio šiam klausimui. Diskutuojama apie ekonominių sankcijų Rusijai peržiūrėjimą, sušvelninimą. „Manau, kad tai būtų didžiulė klaida, nes mes neturime jokio strateginio pokyčio. Ukrainoje tęsiasi karinė agresija, tad mūsų solidarumas turėtų būti, sankcijų tąsa Rusijai bei kalbėjimas aiškiai – pasitraukite iš Ukrainos, baikite tiekti ginklus ir atiduokite sienos su Ukraina kontrolę“, – įsitikinęs Europos Parlamento narys. Tik tada galėtų prasidėti dvišalis dialogas.

Diskusijos vyksta ir Lietuvoje. Kaune su visuomene susitikęs ir apie hibridinį karą kalbėjęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ būrio vadas Jevgenijus Dykijus pabrėžė, kad tik pilietinė visuomenė gali apsaugoti valstybę, nes propaganda yra svarbus faktorius. Pasak jo, svarbu suvokti tai, kad Rusija suvokia save opozicija visam Vakarų pasauliui, o agresija pateikiama kaip bandymas išgelbėti silpnas demokratines valstybes ir sugrąžinti jas į rusiškąjį pasaulį. Rusiška propaganda bando parodyti kai kurioms šalims, kaip joms buvo gerai, kai jos buvo susijusios su Rusija. Tuo metu rusų kariškiams transliuojama kita žinutė – valdžią esą užgrobta nacionalistų, nes paprasti žmonės tikrai Rusijos pusėje.

Europos Sąjungos santykiai su Rusija dabar ne patys geriausi, tačiau ar gali būti kitokie dabartinėje geopolitinėje situacijoje? JAV prezidentas Barackas Obama abejoja, ar Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pakeis savo poziciją

Ukrainos atžvilgiu anksčiau nei pasireikš visas sankcijų poveikis šaliai. Kol nepriversi – nieko nebus. B.Obamos nuomone, V.Putino elgesys izoliavo Rusiją tarptautiniu mastu, tačiau gerai jam tarnauja vidaus politikoje.

Šią savaitę atsirado vilčių, kad bus susitarta dėl paliaubų Luhansko srityje, Rytų Ukrainoje, tačiau ar bus laikomasi susitarimų, niekas nežino. Iki šiol nei vienas susitarimas nebuvo įgyvendintas.

Europos Parlamentas rengia pranešimą apie ES ir Rusijos santykius. Pranešimo autorius – Lietuvos atstovas Europarlamente Gabrielius Landsbergis.

Rengia ES poziciją

ES poziciją Rusijos atžvilgiu kuriantis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis „Europos Klubui“ pasakojo, jog jam teko susitikti su įvairiais specialistais, atsakingais už ES pozicijos santykiuose su Rusija formavimą – tyrimo institutais, nevyriausybinėmis organizacijomis, kai kuriais Rusijos visuomenės veikėjais.

Krizė Ukrainoje keičia situaciją ir pačius santykius. „Mes girdime, kad „no more bussiness as usual“ – mes nebesėsime prie to paties stalo su Rusija taip kaip anksčiau. Ir reikia gairių, kaip ES turi bendrauti su Rusija po to, ką ši padarė Ukrainoje“ – sakė G. Landsbergis. Po Malaizijos lėktuvo katastrofos vasarą, atrodė, nebėra galvojančių apie santykių atnaujinimą su šia šalimi ar numojančių ranka į tai, kas įvyko Ukrainoje arba jų itin mažai. Bet ypač po G20 šalių lyderių susitikimo, pasak pašnekovo, prasidėjo tendencijos, kurias būtų galima apibūdinti sakiniu :“galbūt atėjo laikas Rusijai kažką pasiūlyti, kad būtų grįžtama prie derybų stalo“. Tačiau anot G. Landsbergio, tai Rusijos reikalas siūlyti: „Kodėl mes turim siūlyti, kodėl ne Rusija turi paaiškinti ką ji dabar darys toliau. Pati įvėlė save į tokią situaciją ir atvedė ten, kur dabar pati yra ir kad pritaikytos sankcijos“, – samprotavo G. Landsbergis. Juk ne ES kalta, kad šlubuoja Rusijos ekonomika, pridūrė europarlamentaras. Tad, laukia nemaži debatai šia tema ir Europarlamente.

 Kelia rimta klausimą

G. Landsbergis sakė, kad šešėliniai raporto pranešėjai kelia klausimą, kaip mes matome santykius už Ukrainos, nes greičiausiai nepavyks Rusijos įtikinti grąžinti Krymą ir išvesti karius iš Ukrainos. Kai niekas nesikeičia, krizė tik gilėja. Todėl lietuvis parlamento pranešime siūlo taikyti ypatingai griežtą teisingumo principą, kad Rusijai daugiau nebūtų leidžiama daryti kokių nors apėjimų, o paraidžiui taikyti taisykles, kurios įrašytos sutartyse. G. Landsbergis priminė, kad Stokholmo arbitražo teisme tebėra byla prieš „Gazprom“, kuri naudojosi monopoline padėtimi taikydama dujų kainas Europos šalims. “Tai vienas iš pavyzdžių, kai buvo ilgai numojama ranka ir manyta, kad tai tiesiog kitokio pobūdžio kompanija nei amerikiečių „Google“ ar „Microsoft“. Pastarosios, beje, jau susidūrė su ES teisingumo tvarka“, – samprotavo europarlamentaras. Todėl ES taisyklių turi laikytis, neišskiriant nei vienos trečiosios šalies ar kompanijos.

 Laužo bet kokius susitarimus

O Rusija laužo susitarimus bet kurioje organizacijoje. Pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijai ji priklauso, tačiau elgiasi taip, tarsi apie ją nebūtų net girdėjusi. Dėl to kenčia kitos organizacijos narės, tarp jų ir Lietuva. Tad jei Rusija panorės gilesnių ekonominių santykių, prekybos, reikia priversti ją, kad laikytųsi įsipareigojimų, sakė G. Landsbergis. Ir tai turi pirmiausia išspręsti Europos šalys, o ne JAV, kuriai Ukrainos krizė labiau Europos vidaus reikalas.

ES pozicija Europos Parlamento pranešime nuguls iki gegužės pradžios. Tuo tarpu Rusijos prezidentui derybų stalas kol kas nerūpi. Savo kalboje šią savaitę Vladimiras Putinas pareiškė, kad Krymas Rusijai turi sakralinę reikšmę, o su Rusija kalbėtis iš jėgos pozicijos yra beprasmiška.

Rusijos embargas pieno produkcijai paveikė Lietuvos ir kitų ES šalių gamintojus ir perdirbėjus. Todėl šie suskubo prašyti kompensacijų Briuselyje. ES buvo maloninga ir nusprendė skirti kompensacijas Baltijos šalių pienininkams. Perdirbėjams tik sumažėjo pelnai, o labiausiai nukentėjo gamintojai.

Nepaisant Rusijos embargo pieno produktams, šiais metais Lietuvoje išaugo žaliavinio pieno supirkimas bei pardavimas. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje iš pieno gamintojų iš viso supirkta 7,7 proc. daugiau žalio natūralaus pieno nei pernai tuo pačiu metu, o vidutinė supirkimo kaina sumažėjo 7,5 proc. iki 984,28 lito už toną (be PVM). Iš ūkininkų ir šeimos ūkių pieno supirkta 7,4 proc. daugiau nei pernai sausio-spalio mėnesiais, o vidutinė kaina sumažėjo beveik dešimtadaliu, iki 914 litų už toną pieno. Tuo metu žemės ūkio bendrovės sugebėjo išlaikyti kainą beveik nepakitusią – ji nukrito tik 2,6 proc. Pieno perdirbėjai matyt negali skųstis rinkomis, nes pieno Lietuvoje jiems neužtenka – iš kitų Europos Sąjungos šalių per šių metų sausį-spalį supirko 380 tūkst. tonų pieno arba beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir pirkta brangiau nei Lietuvoje – vidutiniškai po 1151 litą.

Sunkiausia – melžėjams

Perdirbėjai, nors ir garsiai skundžiasi, tačiau nuostolių neturi. Pavyzdžiui, „Vilkyškių pieninės“ pelnas šiemet nors ir smuko du kartus tačiau uždirbta beveik 5 milijonai litų. O pajamos net išaugo, palyginti su pernai. Tiesa, trečiąjį ketvirtį dėl Rusijos embargo ir mažesnių kainų, kurių niekas mūsų parduotuvėse nepastebėjo, smuko 19 proc. Tačiau jos vis tiek išliko didesnės nei iki embargo, nes pirmus du metų ketvirčius augo 22 proc.. Pieno gamintojai, taigi tie, kurie melžia karves, nukentėjo labiausiai, sako europarlamentaras Valstiečių frakcijos atstovas Bronis Ropė. „Europos Klubui“ jis sakė, kad ilgai įrodinėta Europos Komisijai, kad Baltijos šalių pieno gamintojai dėl Rusijos embargo iš tiesų nukentėjo labiausiai ES. „Supirkimo kainos nukrito žemiau nei ES vidurkis, todėl ir nuspręsta kompensuoti“, – sakė B.Ropė. Tiesa, yra spekuliacijų šioje srityje, nes gyventojai taip ir nepajuto, kad pieno produktai atpigo, nors pieno supirkimo kainos nugarmėjo žemyn.

Lietuvai parama – didžiausia

Iš viso Baltijos šalių pienininkams skirta 28 mln eurų, o pusė šios sumos atiteko Lietuvos gamintojams. 6,9 milijonų eurų bus skirta Estijos, 7,7 mln. Latvijos ir net 14,1 milijonų Lietuvos pieno gamintojams. Pasak B.Ropės, parama turi būti padalinta skaidriai ir garbingai, kad ją gautų tie, kurie labiausiai ir nukentėjo, kad nebūtų iškreipta rinka. Parama, pasak jo, turi atitekti tiems, kurie melžia karves, taigi gamintojams. Perdirbėjai dirba įprastu režimu, sakė jis, dar nėra ženklų, kad jie pradėtų dirbti nuostolingai.

Jei parama ūkininkams siektų 10 centų už litrą pieno, tai būtu neblogai, mano europarlamentaras. Kainos, pasak jo, krito apie trečdalį. Tad 10 centų šiek tiek padėtų gamintojams bent iš dalies padengti praradimus už antrą pusmetį. Žiemą, beje, supirkimo kainos paprastai kyla, tad Lietuva čia ne išimtis. Tuo tarpu perdirbėjai savo nuostolius pasidengė sumažindami pieno supirkimo kainas, sakė B.Ropė. Be to, ir ši grandinės dalis gavo paramos: privačių sandėlių kompensavimas, intervenciniai pirkimai ir panašiai. „Niekas negali sakyti, kad jų niekas neparėmė“, – mano Lietuvos atstovas Europarlamente. Perdirbėjai žvalgosi naujų rinkų, ta tema rengiamos konferencijos Briuselyje. Beje, intervenciniai pirkimai vis tik nėra didžiausias gelbėjimo ratas, bet iš dalies padengia praradimus Rusijoje. „Pienas ir toliau superkamas bei perdirbamas. Tik pelnai mažesni nei pernai“, – pastebėjo B.Ropė. Beje, į ES kompensacijas pretendavo ir Suomijos pienininkai, tačiau šie negavo, nes supirkimo kainos toje šalyje yra dar didesnės nei ES vidurkis. Tuo tarpu Baltijos šalių europarlamentarai pasistengė rinkdami parašus dėl kompensacijos. „Europa išlieka solidari. Jei kas nors atsitiks kitoje vietoje, vėl padės. Tai labai svarbu“, – pastebėjo pašnekovas.

Tiesa, kas laukia kitais metais, neaišku. Ar pienininkai suras naujas rinkas, turės kuo pakeisti Rusiją ar teks susitaikyti su mažesniais pelnais, o gal net nuostoliais? Be to, naikinamos pieno kvotos. „Iš tiesų kitais metais daug klausimų. Kitais metais Europos Komisijai irgi gali tekti padėti įvairioms šalims pieno klausimu“, – mano B.Ropė. Siekiant sušvelninti Rusijos embargo pasekmes Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, šiems ir toliau tiesiama pagalbos ranka: priimamos paraiškos iš įmonių dėl sviesto ir lieso pieno miltelių privataus sandėliavimo. Nuo spalio 16 d. pradėtos mokėti avansinės Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos už pieną, už deklaruotus plotus ir už pirmuosius 30 hektarų. Taip pat ieškoma ir kitų priemonių. Iki rugpjūtį paskelbto embargo Rusijos rinka buvo svarbi eksporto rinka ES gaminamam sviestui ir sūriui. Beveik trečdalis ES sūrio eksporto buvo skirta Rusijos rinkai (2,6 proc. visos ES produkcijos). Viso sviesto eksporto taip pat keliaudavo į Rusiją. Per kelis embargo mėnesius ES gamintojai perėjo nuo sūrių gamybos prie sviesto ir pieno miltelių, ir pradėjo ruoštis pavasario bumui. Nors embargas galioja ir šiems produktams, tačiau jiems taikomi ES pagalbos mechanizmai, pavyzdžiui jau minėti intervenciniai pirkimai ar parama produkcijos saugojimui.

Latviai neverkia

Na, o mūsų kaimynai latviai pernelyg neverkia. 67 proc. Latvijos verslininkų sako, kad jų verslas nenukentėjo dėl Rusijos embargo ES produkcijai, 22 procentai jautė šiokį tokį poveikį ir tik 8 procentai patyrė rimtų problemų. Dar 1 procentas latvių teigia, kad embargas turėjo netgi teigiamą poveikį, skelbia „Citadele“ banko atliktas tyrimas. Tyrimo duomenys rodo, kad mažiausią žalą patyrė smulkusis verslas – 33 proc. mažų kompanijų sako patyrę neigiamą įtaką, 8 proc. turėjo rimtų problemų ir 25 procentams poveikis buvo minimalus. 74 procentai stambių kompanijų nepajautė jokio poveikio, 14 proc. turėjo nedidelių problemų, o 3 procentai jautė didelę neigiamą įtaką. 6 procentai pajuto teigiamą poveikį. Pagal sektorius didžiausią poveikį pajautė Latvijos mažmeninės prekybos sektorius, o gamintojams žala buvo mažiausia.

Iš Vakarų Afrikos sugrįžęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis pašiurpo nuo to, ką pamatė Ebolos apsėstose valstybėse.

Šią savaitę Europos Parlamento Vystymosi komitetui buvo pristatyta pažanga kovoje su Ebolos virusu. Ją pristatė viruso epicentre buvęs Chistos Stylianides, paskirtas ES Kovos su Ebolos virusu koordinatoriumi. Kipro atstovas Europos Komisijoje Vakarų Afrikoje buvo su vizito iniciatoriumi, eurokomisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, Vyteniu Andriukaičiu. Tai, ką jis ten pamatė, sako, įsirėžė ilgam į atmintį, o situacija ir skurdas pritrenkė.

„Tokio skurdo ir tokio milijoninio žmonių sambūrio, kuriam reikia būtinų priemonių, aš neįsivaizdavau. Epidemijos plėtra susijusi su be galo sunkia tų žmonių gyvenimo ekonomine padėtimi“, – pasakojo lietuvis. Jis matė lūšnynuose, be tualetų, vandens ir kitų būtinų sąlygų gyvenančius vietinius, kurie ir verda maistą, ir atlieka gamtinius reikalus toje pačioje vietoje. Ir tai puiki terpė plisti tokioms infekcijoms kaip Ebola, teigia V.Andriukaitis. Tad reikia daryti žingsnius, kad nors truputį būtų palengvinta tų gyventojų kasdienybė bei sąlygos.

Situacija kai kur gerėja

Beje, pati Ebola išplito ne po visas Afrikos šalis, o išvešėjo tik trijose, kurias yra purtę pilietinio karo neramumai. „Sugriauta viskas, nėra jokios pirminės sveikatos priežiūros, infrastruktūros. Žmonės gimdo vaikus skurde, neraštingumas baisus, o žmonės net nežino, kas tas virusas. Tokioje aplinkoje plinta virusas. Turtingesnės Afrikos valstybės, kurios yra visai netoli, išvengė Ebolos epidemijos. Tiesa, Liberijoje jau atšauktos kai kurios ekstremalios priemonės, nes šiek tiek jau stabilizavosi infekuotų žmonių skaičiai ligoninėse. Ten daug dirba JAV, Kinijos, Vokietijos medikai.Siera Leonėje dirba Didžiosios Britanijos kariniai medikai. Pasak V.Andriukaičio, didelį darbą atlieka ir „Daktarai be sienų“ organizacija. „Tai organizacijai reikia paminklą pastatyti“, – įsitikinęs eurokomisaras. Taigi priemonės jau parodo, kad valdyti situaciją galima. Sudėtingiausia situacija yra Gvinėjoje, ten žymiai daugiau miškingų regionų, kuriuose virusas plinta natūraliai, miško žvėris vartojant mėsai.

„Situacija keičiasi visose trijose šalyse“, – sakė iš karšto taško grįžęs eurokomisaras.

Tačiau budrumą turime išlaikyti ir Europoje, o svarbiausia – nekelti panikos, „Europos Klubui“ sakė pašnekovas. Rizika užsikrėsti ES yra labai nedidelė, tačiau bėda kita – kaip išgelbėti čia atvykusį susirgusį žmogų. O juk gali atskristi ir į Vilniaus oro uostą.

Reikia siųsti epidemiologus

V. Andriukaitis kartu su Ch. Stylianidžiu pamatė, kam pirmiausia reikia paramos kovoje su Ebola Vakarų Afrikoje. Jo teigimu, ten reikia specifinių medikų epidemiologų, kurie galėtų nagrinėti ten esamą situaciją ir spręsti, ko reikia pirmiausia.

Europinių nėra epidemiologinių institutų, kur galėtų siųsti specialistus į Afriką, visi rūpinasi savomis šalimis. „Jei būčiau epidemiologas, mane domintų tenykštė situacija“, – sakė buvęs Sveikatos apsaugos ministras. Tačiau pasitaiko savanorių, kurie atvyksta į viruso apsėstas šalis ir daro tyrimus.Gvinėjoje, pavyzdžiui, mano, kad virusas plinta dėl juodųjų jėgų, todėl reikia įvertinti ir tai.“Jie mano, kad čia susirinko melagiai, o jei kas ir nutinka, tai jie mano, kad tai piktosios dvasios. Tai kaip susikalbėti su tokiais žmonėmis?“, – stebėjosi V.Andriukaitis.

Ko pirmiausia imsis ES? Šalims narėms pirmiausia bus išsiuntinėti koordinaciniai planai, numatantys, kas ką konkrečiai daro. Eurokomisaras V. Andriukaitis taip pat susitikinėja su Sveikatos apsaugos ministrais, ir pateikia jiems informaciją, ko dabar pirmiausia reikia. Ir viskas daroma greitai, nes žmonių reikia čia ir dabar, be jokios gaišaties. Kai dauguma žmonių gyvena tiesiog gatvėse, tai tenka labai saugotis, kad neužsikrėstum. Todėl lietuvis ten vaikščiojo su kombinezono, ant kurio markeriu tiesiog buvo įrašytas jo vardas. Tokia apranga išmetama iškart už valandos po jos panaudojimo, pasakojo V.Andriukaitis. Nors ore tvyro didelis karštas, tad su tokiais rūbais eurokomisaras iškart permirko prakaite.

Ar aktyvūs Lietuvoje išrinkti europarlamentarai? Tą nesunku sužinoti kiekvienam – atsidarius svetainę www.mepranking.eu galima sužinoti, kas dirba aktyviau ir dažniau reiškia nuomonę skirtingais klausimais, rengia daugiau ataskaitų ir balsuoja plenarinėse sesijose. Bent jau naujokai kol kas atrodo neblogai ir visame parlamente, tačiau Vilija Blinkevičiūtė nepralenkiama ir patenka į aktyviausių europarlamentarų dešimtuką. Viktoras Uspaskichas kol kas – tarp paskutiniųjų pagal aktyvumą visame Europarlamente.

Nors europarlamentarai dar nespėjo nė dorai kojų apšilti, tačiau reitinguoti juos jau galima. Bent jau pagal aktyvumą. Strasbūre iki šiol buvo trys plenarinės sesijos, tad didelių išvadų daryti negalima. Tačiau tendencijas galima numatyti.

Darbingiausia iš Lietuvos atstovų – V.Blinkevičiūtė yra ir pastebima aktyvuolė viso Parlamento mastu – ji 8 iš 750 deputatų. „Gal čia per daug stebėtis nereikėtų, mes tiesiog dirbame toliau, Praėjusioje kadencijoje taip pat stengėmės“, — kuklinosi V.Blinkevičiūtė. Ji tęsia darbą Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, taip pat ir kituose komitetuose. Ji pastebėjo, kad antroje kadencijoje jau geriau žinai procedūras, kaip reikia dirbti. V.Blinkevičiūtė teigia, kad vertinant europarlamentarų aktyvumą atsižvelgiama į visus rodiklius – vertinami pasisakymai plenariniuose posėdžiuose, taip pat pranešimai, nuomonės, rezoliucijos, rašytiniai pareiškimai, šešėliniai pranešimai ar nuomonės, taip pat dalyvavimas balsavimuose. „Tai yra visapusiška veikla, kurią turi atlikti Europos Parlamento narys“, – teigė ji. Beje, europarlamentarų aktyvumas vertinamas ir pagal tai, kaip jie aktyviai dirba su Europos Komisija.

Lietuvių europarlamentarų reitinge po V.Blinkevičiūtės rikiuosi penki naujokai – Petras Auštrevičius, Gabrielius Landsbergis, Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis ir Bronis Ropė. Europarlamentarės partijos kolega Zigmantas Balčytis – tik septintas tarp Lietuvos atstovų. Tačiau V.Blinkevičiūtė teigė, kad ne viskas susiję su vertinimais, daug atliekama nematomo darbo. „Reikia daug darbo įdėti rengiant, pavyzdžiui, pranešimą. Reikia gerai susipažinti su esama situacija, susitikti su toje srityje dirbančiais žmonėmiss, suvokti, ko norėtum pasiekti, o visa tai yra negreitas procesas“, – sakė ji.

Aktyviausių europarlamentarų uodegoje – Viktoras Uspaskichas. Jis teigia, kad tai galima paaiškinti paprastai: spalio mėnesį jis nedalyvavo sesijoje, nes teko išvažiuoti į brolio laidotuves. Todėl tai sudaro pusę darbo. Europarlamentaras taip pat mano, kad ne visi darbai „eina į statistiką“. Pavyzdžiui, darbas frakcijose, komitetuose ir komisijose, anot jo, niekur nėra fiksuojamas. Parašai po rezoliucijomis irgi nepatenka į statistiką, nors į tai reikia įsigilinti, sako Lietuvos atstovas Europarlamente. V.Uspaskichas sako, jog yra pateikęs pranešimą kaip šešėlinis pranešėjas dėl galimybės ES teismams naudoti konferencijas.

Beje, EP Teisės komitetas, kuriame pavaduojančiu nariu yra ir pats V.Uspaskich, greitai svarstys jo neliečiamybės atėmimo klausimą, tačiau europarlamentaras teigė visada nusišalinantis nuo tokių svarstymų ir posėdžių. Kol kas jis – 8 nuo galo visame Europarlamente.

Pagal aktyvumą gale ir Valdemaras Tomaševskis, Algirdas Saudargas bei Rolandas Paksas, kurio, kaip sakė „Europos klubo“ kalbinti žmonės gatvėje, „išvis negirdėt“. Na ir kaip jau minėta paskutinis – V.Uspaskich.

Kas mūsų šalies laukia ateityje? Ekonomikos ateitį prognozuoja tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai. Jų prognozės kartais gerokai skiriasi, tačiau tik po kiek laiko tampa aišku, kas buvo geriausias orakulas.

Lietuvos ekonomika šįmet augs 2,7 procento, prognozuoja Europos Komisija. Prognozė buvo sumažinta daugiau nei pusę procento, o tai rodo, kad Rusijos embargas paveikė mūsų šalies ūkį. Kitais metais mūsų ekonomika auga 3,1 proc., nors anksčiau prognozė buvo palankesnė. Lietuvos bankas kiek optimistiškesnis, nors irgi sumažino prognozę. Panašiai pasielgė ir komerciniai bankai.

Reikėjo atsispirti nuo dugno

Vidaus paklausa turėtų skatinti ekonomikos augimą Lietuvoje, skelbia Europos Komisija. Tačiau Rusijos embargas gali pristabdyti eksportą ir pabloginti investuotojų nuotaikas, dėl ko augimas gali sulėtėti. Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad ekonominė situacijos vertinimas prastėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų ES šalių. Tačiau išorinėms priežastims visko versti negalima, todėl priežasčių ieškoma ir ES viduje. Vis daugiau kalbama apie vidaus vartojimo skatinimą, todėl norima įjungti naujus varikliukus, galinčius pagreitinti ekonomikos garvežį. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Biudžeto kontrolės komitetų narys Zigmantas Balčytis „Europos Klubui“ pasakojo, kad dabar yra galimybė suversti visą kaltę dėl silpnėjančios ekonomikos konfliktui Ukrainoje, tačiau ES padarė ne visus namų darbus praeityje, mano Z.Balčytis. Pasitaikė ir strateginių klaidų, pavyzdžiui, pernelyg užsitęsęs griežtas taupymas. „Praradome ne tik pajamas, bet ir darbo vietas susiveržę diržus“, – sakė Z.Balčytis. Jis pastebėjo, kad tose šalyse, kur nebuvo tokio didelio ekonimikos nuosmukio kaip Lietuvoje, augimas dabar ne toks didelis. Nes šalims nereikia taip stipriai pasivyti kaip Lietuvai. Europarlamentaras gyrė pastarųjų metų struktūrinius pokyčius Lietuvoje, pavyzdžiui, kai pašalpų skyrimas perleistas savivaldybėms, palengvintos kai kurios taisyklės. Tai esą turėjo teigiamo poveikio užsienio kapitalo atėjimui į Lietuvą. Nes investicijos jau duoda grąžą.

Terminalas – pavyzdys Europai

Kalbant apie energetiką, Lietuvos pavyzdys gali būti sektinas visai ES, siekiančiai turėti kuo daugiau alternatyvių energijos šaltinių. Taigi suskystintų dujų terminalas gali tapti strateginiu, nes galės „maitinti“ kitas šalis, kurios turės galimybes priimti dujas iš laivų.

Dabar laukia kitas žingsnis – kaip užsitikrinti reikiamą elektros energijos generaciją. „Kiek mes sugebėsime sumažinti energijos kainas, tiek būsime laisvi ir nepriklausomi“, – sakė Z.Balčytis. Pastarieji įvykiai, susiję su naftos kainos kritimu, pasak Z.Balčyčio, parodo, kad energetikoje negali būti tikras, kad visi laikai užtikrins pelną. Rusijos pavyzdys tai parodė – biudžeto praradimai dėl atpigusios naftos jau yra milžiniški. Tačiau poveikį jaučiame ir mes, nes su Rusija vis dar esame susisaistę kai kuriais ekonominiais ryšiais.

Lietuvai prognozės geresnės

Kol naftos kainos krenta, o ekonomikos augimo prognozės taisomos, investuotojai iš Rusijos traukiasi. Ekspertai teigia, kad investuotojai iš tos šalies kitais metais atsiims net 35 milijardus JAV dolerių. Tačiau Rusijos bankas tikisi, kad kitais metais sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai jau bus mažesnis nei dabar. Esą bankams pavyks prisitaikyti prie pakitusių išorės veiksmų. Tikimasi, kad sankcijų bus atsisakyta ne kitais metais, kaip tikėtasi, o tik 2017 metų pabaigoje.

O Lietuvoje prognozės kitiems metams – geresnės nei šįmet. Mažės nedarbas, kalbama ir apie minimalios algos kėlimą, infliacija irgi negąsdins. Europos Komisija prognozuoja, kad privatus vartojimas Lietuvoje šiemet išaugs 3,9 proc., kitąmet – 4 proc., valdžios sektoriaus vartojimas kone perpus mažiau, investicijos – apie 6 procentus..Nedarbo lygis, pernai siekęs 11,8 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 11,2 proc., kitais metais – iki 10,4 proc., o 2016 metais – iki 9,5 procento. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 3,6 proc., kitąmet – beveik 5 proc., 2016 metais – daugiau nei 5 procentais. Prognozuojama, kad suderinta vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 0,3 proc., kitais metais – 1,3 proc., o 2016 metais – 1,9 procento.

Latvijai ir Estija agal prognozes augs kiek mažiau nei Lietuva – Latvijai šiais metais prognozuojamas 2,6 proc. BVP augimas, kitąmet – 2,9 proc., Estijai – atitinkamai – 2 ir 2,7 procento. Visos ES ekonomika šiemet turėtų augti 1,3 proc., kitais metais – 1,5 proc., o vien tik euro zonoje – atitinkamai 0,8 proc. ir 1,1 procento.