2013-11-28 Ilgametis ES biudžetas ir Lietuvos laimėjimas

Ilgametis ES biudžetas – ir Lietuvos laimėjimas

Jei Rytų partnerystės šalių susitikime Vilniuje ir nebus pasiekta tiek, kiek buvo planuota, mūsų šalies pirmininkavimo ES didžiausia sėkme galima vadinti patvirtintą 2014-2020 metų Bendrijos biudžetą.

 Lietuvos pastangos įvertintos

Jo priėmimas – tai Lietuvos pirmininkavimo vainikavimas. Būtent to labiausiai laukta ir šis darbas labiausiai vertinamas. Dėl biudžeto buvo tariamasi ilgai, Europos parlamentas kėlė savo sąlygas, tačiau galiausiai ES Tarybai, pirmininkaujamai Lietuvos, pavyko pasiekti kompromisą. Tai ir yra svarbiausia.Taip po balsavimo Strasbūre praėjusią savaitę „Europos klubui“ sakė Europos Komisijos biudžeto komisaras Januszas Lewandowskis. Pasak jo, tai ir Lietuvos pastangų rezultatas.

„Tai galutinis veiksmas, kurio Europa laukė, ypač dabar, krizės laikotarpiu. Ir tai yra bendras Europos parlamento ir pirmininkaujančios Lietuvos darbas. Viceministras Algimantas Rimkūnas buvo tvirtas ir įtikinantis. Dabar mes pereiname nuo derybų prie įgyvendinimo. To laukia Europos regionai, ligoninės, tyrimų centrai, studentai“, – kalbėjo komisaras. Jis pastebėjo, kad pirmą kartą patvirtintas mažesnis biudžetas, bet jei reiks, jį bus galima padidinti. Jame numatoma 960 milijardų eurų įsipareigojimų ir 908 milijardai eurų mokėjimų. Tuo tarpu kitų metų ES biudžetas sieks 135,5 milijardų eurų.

Derybos – nelengvos

Dėl ilgalaikio 2014-2020 metų biudžeto derasi Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Europos parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas Alainas Lamassoure buvo pats griežčiausias derybose. „Europos klubui“ jis sakė, kad buvo ilgos ir varginančios derybos, tačiau galiausiai Europos parlamentui teko sutikti su biudžeto mažinimu. „Ir tai kiek erzina, nes mes dabar esame 28 šalys. Europos politikos taikomos visoms šalims, ypač sanglaudos politika. Su Lisabonos sutartimi ES įgavo daugiau kompetencijų įvairiose srityse. – bendra energetikos, migracijos, prieglaudos politika. Net bendri gynybos reikalai. Tad mums reikia pinigų, tačiau didinti ES biudžetą dabar neįmanoma. Turint omenyje sunkią situaciją šalyse narėse vyriausybėms neįmanoma gauti pritarimą biudžeto didinimui“, – sakė jis.

Tačiau nusileidęs parlamentas gavo ir tam tiktus pažadus, pavyzdžiui, privalomą ES ilgalaikio biudžeto peržiūrą 2017 metais. “Tikimės, kad finansinė situacija šalyse pagerės, Europa turės naujus lyderius, kurie turės naujus prioritetus. Tad bus būtina peržiūrėti biudžetą“, – teigė komiteto pirmininkas.

Reikia ir savarankiškų lėšų šaltinių

Laukia ir naujovė – bus ieškomi savarankiški ES biudžeto finansavimo šaltiniai, taip mažinant šalių narių indėlius. Kokie tie šaltiniai? Vienas jų – lietuvio eurokomisaro Algirdo Šemetos stumiamas finansinių sandorių mokestis. Jau po kelių mėnesių jis bus pradėtas taikyti kai kuriose ES šalyse, kurios savo noru nusprendė jį įvesti. Pasak A.Lamassoure, mokestis su mažu tarifu gali atnešti daug pinigų, o šiai idėjai jau pritarė 11 ES šalių.

Yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, anglies dioksido išmetimo mokestis, Europos Centrinio banko pelnas. Nacionalinių bankų, tarp jų ir Lietuvos, pelnai pervedami į nacionalinius biudžetus. Tačiau yra idėja eurozonos šalių centrinių bankų pelną pervesti tiesiai į ES biudžetą, taip mažinant šalių indėlį. Dar viena idėja – dalį PVM įplaukų paskirti konkrečiai į ES biudžetą.

Kaip „Europos klubui“ sakė Biudžeto komiteto pirmininkas, šios naujovės bus diegiamos palaipsniui, atskirtais etapais. Tikimasi, kad ateityje iš savarankiškų šaltinių pajamos sudarys bent pusę ES biudžeto. Beje, tokia pati tvarka yra gimtojoje A.Lamassoure Prancūzijoje, kur savivaldybės gyvena pusiau iš nacionalinio biudžeto, o pusiau – iš surenkamų vietinių mokesčių. Pašnekovas įsitikinęs, kad reikia daugiau lėšų nenumatytiems atvejams, kurių pasaulyje daugėja, dažnai dėl besikeičiančio klimato. Taip yra ir su kitų metų ES biudžetu – nors kai kurioms sritims ir didėja finansavimas, tačiau nenumatytiems atvejams pinigų nenumatyta.

Beje, siūlyta bausti finansiškai nedrausmingas šalis atimant iš jų ES paramą. Tačiau galiausiai sutarta, bausti tik tas šalis, kurios grubiai pažeis susitarimus arba kurios tiesiog meluoja, kaip buvo Graikijos atveju.

Indeksavimui nenusileido

Lietuvos finansų viceministras Algirdas Rimkūnas „Europos klubui“ pasakojo, kad teko paskatinti ES šalis nares pozityviai pažiūrėti į biudžeto siūlymus. Nors dėl savarankiško finansavimo nuomonės ilgą laiką išsiskyrė.

„Apskritai kalbant, daugiau galių įgauna Europos parlamentas. Jis ir yra labiausiai suinteresuotas kitais šaltiniais biudžeto formavimui“, – sakė jis. Viceministras sutiko, kad savarankiški šaltiniai yra labai svarbūs. Pasak A.Rimkūno, blogai, kad ES biudžeto didžiausią dalį sudaro valstybių narių įnašai. Savarankiškos ES biudžeto pajamos dabar gaunamos per importo muitus, pavyzdžiui, per cukraus mokestį. Dabar tokie mokesčiai sudaro tik ketvirtadalį įnašų. Importo muitai sumažėjo dėl kiek sumenkusios prekybos, pavyzdžiui, Vokietija didina eksportą, kuris jokių pajamų į ES biudžetą neatneša. O šalys narės, kurios sumeta pagrindinę biudžeto dalį nelinkę didinti savo įnašų.

Tiesa, Lietuvoje kita situacija. „Vienas Lietuvos įneštas euras į ES biudžetą duoda atgal 5,5 euro”, – pastebėjo viceministras.

Finansų viceministras pasakojo, kad derybose buvo vienas sunkus klausimas, beje, susijęs ir su Lietuvos aktualijomis. Europos Komisija kreipėsi į Europos Teisingumo teismą dėl atlyginimų institucijų darbuotojams kompensavimo už 2011-2012 metais. Tąkart atlyginimai nebuvo didinami atsižvelgiant į ekonominę krizę. Tačiau Europos Komisija ginčijo, kad tais metais krizė jau buvo besibaigianti. Todėl siūlyta indeksuoti atlyginimus pagal vidutinį infliacijos tempą. Europos Parlamentas siekė, kad į kitų metų biudžetą būtų „įdėti“ pinigai, kurie būtų skirti tam atvejui, jei Teisingumo teismas nuspręstų, kad reikia kompensuoti. Tačiau ES Taryba nenusileido, Teisingumo teismas taip pat, tad pinigų daugiau neskirta.

Trūkumų nemato

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis džiaugėsi Lietuvos derybininkų nuveiktu darbu ir didelių trūkumų priimtame biudžete nematė.

„Parlamentas išsiderėjo, kad ateityje būtų lankstumo priemonės. Taigi tos lėšos, kurios nebus tam tikrais metais panaudotos, jas bus galima perkelti į kitus metus“, – sakė Z. Balčytis. Be to, pasak jo, Europos parlamentas įtikino ES Tarybą skirti 3,5 milijardo eurų neapmokėtos sąskaitoms padengti. Tai, kad bus galima peržiūrėti biudžetą vėliau, pašnekovas taip pat laiko dideliu privalumu. Nuosavi ištekliai ES biudžete – taip pat gera naujovė, dėl kurios reikia apsispręsti, sakė europarlamentaras.