2013-11-20 Ukrainos drama – ko tikėtis?

Intriga dėl Ukrainos lemtingo pasirinkimo išliks iki paskutinės nakties prieš Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje. Reikalingų įstatymų priėmimas Kijeve nukeltas, o buvusi premjerė Julija Tymošenko vis dar lieka įkalinta. Tačiau viską išspręstų šalies vadovo Viktoro Janukovičiaus malonė, kurios tikisi tik didžiausi optimistai. Lemtingi sprendimai keliasi į paskutinę savaitę, kai Vilniuje rinksis ES šalių lyderiai. Šie, regis, irgi davė laiko V.Janukovičiui galutinai apsispręsti, kokią Ukrainos ateitį jis nori matyti – rusiškojoje Muitų ar vakarietiškojoje Europos sąjungoje.

Europarlamentarė Laima Andrikienė – viena tokių. Ji „Europos klubui“ teigė tikinsi, kad Asociacijos sutartis su Ukraina bus pasirašyta. „Informacija, kuria disponuoju, man leidžia būti tokia optimiste“, – tvirtino europarlamentarė. Ji priminė, kad koziris V.Janukovyčiaus kišenėje, nes Ukrainos konstitucija leidžia šalies vadovui suteikti pilną arba dalinę malonę nuteistajam. Beje, tokia pati tvarka galioja ir Lietuvoje.

Užtektų 12 valandos

Pasak L. Andrikienės, Ukrainos prezidentui pakanka 12 valandų, kad nuteistoji būtų paleista laisvėn. „Dabar prezidentas leido pasitreniruoti šalies parlamentui, kad šis priimtų įstatymus, leidžiančius vykti gydytis į užsienį kalinius“, – sakė ji. Tačiau jei parlamentas to nepadarys, prezidentas galiausiai turi visas galias atlikti lemiamą sprendimą. Ją taip pat stebina Rusijos priekaištai, kad ES spaudžia Ukrainą ne laisva valia padaryti pasirinkimą. „Tačiau ta pati Rusija beveik nieko neįsileidžia iš Ukrainos“, – teigė europarlamentarė. Todėl sunkioje ekonominėje situacijoje atsidūrusiai Ukrainai dabar labai reikia ES paramos, pastebėjo L. Andrikienė.

Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis pažymėjo, kad Ukrainos buvimas vienoje ar kitoje pusėje yra geopolitinis dalykas. Eurazijos kūrimas Kremliaus kabinetuose tai tik parodo, nes siekiama, kad tai būtų atsvara ES.

„Ukrainos buvimas labai sustiprintų ES, ir sustiprintų demokratiją visame regione. Jei Ukraina nueis į Rusijos pusę, tai pastaroji taps imperine valstybe, jei nueis su Europa, tai Rusija ateityje taps tvarkinga partnere“, – samprotavo europarlamentaras.

Ir pačioje Ukrainoje vyrauja įvairios nuomonės. Su Rusija dirbantys verslininkai sveikintų Ukrainos draugystę su Muitų sąjunga, o su ES rinkomis draugaujantys šalies verslininkai Ukrainą mato tik ES erdvėje.

Lietuva gali būti pavyzdžiu

Lietuva, pasak Z. Balčyčio, gali būti pavyzdys, ką davė ES per dešimtmetį. Ir šis teigiamas pavyzdys gali užkrėsti Ukrainą galiausiai pasirinkti vakarietiškąjį kelią. „Aš nesakau, kad dabar įstos į ES, bet per tam tikrą laiką perims europinę sistemą, taisykles“, – teigė jis. Europarlamentarė L.Andrikienė pridūrė, kad vyksta ne tik ekonominis, bet ir informacinis karas. Leidžiamos dūmų uždangos, kaltinimai Briuseliui. Tačiau yra ir silpnų vietų – net ir Rusijos sąjungininkės nelabai tiki Muitų sąjungos nauda ir efektyvumu. Todėl L.Andrikienė šį projektą labiau priskiria informacinio karo daliai, negu realų bandymą padaryti atsvarą ES.

Čia svarbus ir Ukrainos prezidento asmeninis požiūris. Pasak europarlamentarės, jis norėjo pasirodyti stiprus vadovas, nenusileidžiantis raginimams išleisti kalinę į laisvę. Bet ir nepasiduoti Rusijos spaudimui. Z.Balčytis pastebėjo, kad V. Janukovyčiui reikia spręsti labai sudėtingą užduotį – jei nepavyksta suartėti su Europa, tai kita galimybė gal bus tik po dešimtmečių. Ir jis gal vėliau bus kaltinamas savo šalyje, kad nesugebėjo atvesti Ukrainos į demokratijos kelią.

Lietuvai, kaip ir Ukrainai, irgi prognozuojami geri santykiai su Rusija tik tada, kai nebus jokių monopolinių šaltinių, pavyzdžiui, vienintelio dujų vamzdžio.

Nauja ir Lietuvai 

Jei Vilniuje bus pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, L.Andrikienė tai laikytų istoriniu Lietuvos ir visos ES laimėjimu. Ir tai atneštų apčiupiamą naudą abejoms pusėms, pavyzdžiui, išnyktų prekybiniai barjerai, muitai, ES ir Ukrainos rinkos atsivertų viena kitai, pabrėžė europarlamentarė. O Lietuvai tai būtų milžiniškas žingsnis didesnio saugumo link.

Z. Balčytis teigė, kad Lietuvos verslininkams sutarties sėkmės atveju atsivertų naujos garantijos Ukrainos rinkoje, ko anksčiau nebuvo. Vien tik Lietuvai šis sprendimas kasmet atneštų 50 milijonų litų naudą.

Naudą galiausiai pajustų ir Rusija, neabejoja kalbinti europarlamentarai. Politikos ir verslo elitui būtų pavyzdys, kad ES yra lanksti, atvira. O ir pati Rusija negali gyventi be ES, nes Bendrija yra viena iš didžiausių ekonominių partnerių. Pavyzdžiui, ES daugiausiai perka energetinių resursų iš Rusijos.