2013-09-18 Po Rusijos šantažo partnerystės šalims eilė atėjo ir Lietuvai

Europos Komisija atvirai grūmoja Rusijai, kad ši atšauktų ekonominę lietuviškų prekių blokadą pasienyje, o Europos Parlamentas ragina didžiąją valstybę leisti laisvai apsispręsti Rytų partnerystės šalims dėl savo krypties, o ne skelbti grasinimus. Kaip Rusija supranta demokratinį dialogą, Lietuva dabar gali įsitikinti pati – nuo praėjusio ketvirtadienio vilkikai su lietuviškais numeriais muitinėse nukreipiami detaliems patikrinimams, plėšomos pakuotės. Kai kurie kroviniai įstrigę iki šiol.

Plėtra erzina Kremlių

Lengvieji automobiliai su lietuviškais numeriais detaliam patikrinimui stabdomi dar nuo rugpjūčio mėnesio, o mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija net rekomenduoja gyventojams susilaikyti nuo nebūtinų kelionių lengvaisiais automobiliais į Kaliningrado sritį. Juokaujama, kad pagalbos turėtų šauktis ir kontrabandininkai, marširuojantys į Kaliningradą ir atgal su cigaretėmis.

Tačiau mažai kas abejoja, kad Rusijos valdžia tokių priemonių ėmėsi dėl politinių sumetimų – Lietuvos diplomatiniai laimėjimai Rytų parterystės šalyse erzina Kremlių. Jei anksčiau Rusija grasino šalims, kurios siekia suartėjimo su ES, tai dabar eilė atėjo šaliai, kurioje lapkričio mėnesį ketinama pasirašyti daug istorinių dokumentų, priartinančių buvusias Sovietų sąjungos valstybes prie Europos Sąjungos. Tačiau iki lapkričio dar toli, o lietuviški pieno ir mėsos produktai gyžta ir pūna Rusijos muitinių sandėliuose. Verslas kasdien patiria po du milijonus litų.

Lietuva nedvejodama kreipėsi paramos į Europos Komisiją. Ši paragino Rusiją nedelsiant panaikinti apribojimus lietuviškoms prekėms. Juo labiau, kad Rusija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, nors prisiimtų įsipareigojimų laikytis nenori, tą rodo ir pastarieji įvykiai.

Kovos būdų yra

Europos komisaro Algirdo Šemetos kabineto vadovas Kęstutis Sadauskas mano, kad Europos Komisija, atsiliepdama į Lietuvos prašymą, gali imtis tiek teisinių, tiek diplomatinių priemonių. „Mums abejonių kelia Rusijos priemonių atitikimas PPO įsipareigojimams. Tad mes galime veikti per Ženevą. Rusija, stodama į PPO, įsipareigojo netaikyti diskriminacinių priemonių prieš kitą šalį be jokių paaiškinimų“, – sakė K.Sadauskas.

Reiktų priminti, kad Rusija oficialiai apie priežastis, kodėl stabdomi lietuviški produktai, paskelbė antradienio pavakarę, kai nuo blokados pradžios praėjo beveik savaitė. Rusija pareiškė, kad lietuviškuose pieno produktuose rasta tetraciklino. Tačiau nepatikslino, nei kokių įmonių produkcijoje, nei kada rasta.

Diplomatinės priemonės, pasak K.Sadausko, dar vienas būdas imtis veiksmų prieš Rusiją. Šios šalies prašoma paaiškinti dėl savo veiksmų.

„Prekybą trikdantys Rusijos institucijų veiksmai neatrodo pagrįsti. Todėl Europos Komisija tikisi, kad Rusijos institucijos nedelsdamos panaikins nepagrįstus apribojimus“, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Lietuva prašo Europos pagalbos

Už prekybą atsakingo Europos komisaro Karelio De Guchto atstovas spaudai Johnas Clancy „Europos klubui“ sakė, jog Rusijos valdžios veiksmai „smarkiai sukliudė prekybą ir yra visiškai diskriminaciniai, nes tik Lietuvos vežėjams taikoma ši priemonė“. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išsiuntė laišką Catherine Ashton, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Siimui Kallas, Europos Komisijos viceprezidentui bei EK komisarams Algirdui Šemetai, Kareliui De Guchtui ir Štefanui Fulei. Algirdas Šemeta, už mokesčius, muitus, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys, sakė, kad Europos Komisija galėtų imtis atsakomųjų veiksmų dėl Rusijos muitinės pradėtos kruopščios automobilių su lietuviškais numeriais patikros, bet jai reikalingi faktiniai įrodymai dėl galimos diskriminacijos. Dar viena problema – TIR konvencijos tolimesnis taikymas Rusijoje. Šios šalies institucijos tik įsikišus Europos Komisijai sutiko vėl atidėti naujų apribojimų taikymą krovinių vežėjams TIR sistemoje. Nauji apribojimai gerokai kirstų per Rusijos ir ES tarpusavio prekybą. „Tai būtų papildomi kaštai vežėjams ir sugaištas laikas. Teko kalbėtis su Rusijos muitinės vadovu, ir jie atidėjo laikinai naujų apribojimų vykdymą“ – sakė A.Šemeta. Galiausiai Rusijos informaciniai kanalai pranešė, kad nauji apribojimai galios tik Sibiro ir Tolimųjų Rytų muitinėse. O kitose muitinėse įsigalios tik nuo gruodžio mėnesio. Tiesa, Europos Komisija siekia, kad nauji reikalavimai visai būtų atšaukti.

Prievartos būdai – skirtingi

Panašu, kad Rusija imasi visų šalių, kurios ketina pasirašyti ar ratifikuoti Laisvos prekybos sutartį su ES. Tik taikomi prievartos būdai – skirtingi. Moldovai uždraudė imporuoti vyną, Ukrainai gali įvesti vizas, uždrausta importuoti ukranietiškus saldainius, o ekonominis karas su Gruzija jau seniai nieko nestebina, o štai Armėnija persigalvojo ir nusprendė prisijungti prie Muitų sąjungos. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Europos klubui“ sakė, kad pastarieji įvykiai atvėrė akis Europoje tiems, kurie nelabai net domėjosi Rytų partneryste. „Visi pamatė, kad laikas apginti vertybes. Mes niekada nebrukame savo tiesų, neperšame ES. Tačiau jautriai reaguojame, kai kitiems draudžiama pasirinkti, sulaukia grasinim. Iki lapkričio pabaigos, matyt, sulauksime visko“, – sakė jis. Tačiau L.Linkevičius nedramatizuoja padėties ir tiki, kad su Ukraina bus pasirašyta sutartis, Moldova taip pat teisingame kelyje. Gruzija irgi turi galimybių parafuoti Asociacijos sutartį, o kitais metais gal net ir pasirašyti ją. Kitaip apsisprendusi Armėnija irgi parodė ženklų, kad nori likti bendravime su ES. „Rasime būdą kaip neiššvaistyti to, ką pasiekėme su Armėnija“, – mano L.Linkevičius. Jam susidarė įspūdis, kad šios šalies vadovai nori bendrauti, siekia dialogo.

Laisvę rinktis paneigia Rusija

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai pavojaus būgnais pradėjo mušti dar rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjį susirinkę į plenarinį posėdį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama netrukdyti šalims, kurios siekia integracijos su ES. Pasak europarlamentarės Laimos Andrikienės, labai ryškus tapo Rusijos spaudimas Rytų partnerystės šalims. Ir Armėnijos prezidento pareiškimas dėl to, ką renkasi valstybė, buvo ženklas, kad ES daugiau negali tylėti. „Šalys partnerės turi būti laisvos apsispręsti. Ukraina jau parafavo sutartį, o kitos tai ketina padaryti. Tegul jos apsisprendžia, tačiau laisvą teisę apsispręsti paneigia Rusija. Armėnijos pavyzdys parodo, kad tai tiesa. Nors visuomenė Armėnijoje jau protestuoja, apsupo prezidento rūmus. Opozicija jau reikalauja referendumo šiuo klausimu“, – pasakojo L.Andrikienė. Moldovai irgi grasina Rusija, pridūrė europarlamentarė. Ukrainiečiams grasina neleisti laisvai įvažiuoti į Rusiją dirbti. „Tačiau manau, kad Vilniaus susitikimas bus sėkmingas, o valstybės sudės parašus ant svarbių dokumentų, o suartėjimo procesai bent jau keliose valstybėse taps negrįžtami“, – vylėsi .Andrikienė. Ar atsilaikys Moldova, Gruzija ir Ukraina iki lapkričio mėnesio susitikimo Vilniuje? Laukti liko jau neilgai.