2013-05-27 ES šalims – Europos Parlamento raginimai užtikrinti pensijas

Apie būsimą pensiją lietuviai pradeda galvoti pakankamai vėlai. Dabartiniai 20-30’mečiai kartais argumentuoja – mes jos net nesulauksime. Pensijinis amžius iš tiesų didinamas, senjorams tenka vis daugiau dirbti, norint pasiekti pensijinį amžių. Lietuva šiuo metu išgyvena dar vieną pensijų reformą, kuri gali pasibaigti… kita reforma. Nors gyventojai raginami prisidėti iš dabartinių pajamų prie būsimos pensijos, tačiau netrūksta abejojančių – kol pasensime, neliks nei sutaupytų pinigų, nei valdžios, kuri žadėjo išmokėti sutaupyta dalį. Šiuo metu siūloma trijų pakopų pensijų sistema, atsižvelgiant į Europos Parlamento rekomendacijas, yra teigiamas reiškinys. Tačiau iš Vyriausybės darbo grupės jau skamba abejonės, ar valstybė bus pajėgi vykti įsipareigojimus ateityje. Tuo tarpu gyventojai vis jaučiasi bandymų triušiais, o valdžios pažadais ne visada linkę tikėti. Vyresnio amžiaus žmonės pritaria filosofijai – man dabar pensiją uždirba dirbantieji, nes kažkada aš uždirbdavau pensininkams. Tai laikoma visuomenės solidarumu. Tačiau yra jos silpna pusė – sovietinė pensijų sistema žlugo kartu su tenykščiais pinigais, jų vertėmis ir visa Sovietų Sąjunga. „Mes savo pensiją užsidirbome“ – taip mėgsta sakyti dabartiniai senjorai. Ir jie yra teisūs – mokesčiai visais laikais slėgė dirbančiuosius. Tačiau jaunesniems žmonėms tai gali būti mažiau suprantama – šiandien jis išlaiko vieną pensininką, rytoj jau – pusantro. Ir taip toliau. Socialinės apsaugos mokesčiai ne mažės, o tik didės. Ją skatins augti ir liūdnoka demografinė padėtis. Milžiniška emigracija – dar vienas peilis būsimų pensininkų pajamoms. Vis tik Lietuvoje daugėja žmonių, kurie mano, kad atėjo laikas pensijai atsidėti ir savarankiškai. Taip manančių daugėja ir tarp vyresnio, ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Privatūs pensijų fondai dar turėtų sukaupti pasitikėjimo kreditą, dalis žmonių į juos dar žiūri su nepasitikėjimu.

Europos Parlamentas taip pat ragina ES valstybes išlaikyti daugiapokopes pensijų sistemas ir išsaugoti visuotines valstybines pensijas. Pasak europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, Europos Parlamentas labai kruopščiai įvertino pensijų situaciją valstybėse narėse. Europa sensta, o gyvenimo trukmė vis ilgėja. Žvelgiant į ateitį, žmonės gyvens dar ilgiau nei dabar. „Tai rodo gerėjančią gyvenimo kokybę“, – pastebėjo V.Blinkevičiūtė. Kita vertus, tai sukuria papildomų klausimų, į kuriuos Europa turi atsakyti. Gimstamumo augimas, pasak politikės, negarantuoja, kad solidarumo principas išliks ir ateityje. Krizė Europos pensininkus priartino prie krizės.

„Mes sakome, kad žmonės pensijas turėtų gauti iš kelių šaltinių. Tačiau pagrindinis šaltinis vis tik turėtų būti valstybė, arba mūsų atveju – „Sodra“. Valstybinis pensijų fondas turi būti pagrindinis“, – pasakojo Europos Parlamento narė.

Profesiniai fondai – dar viena reali galimybė sukaupti būsimai pensijai. Nors profesinių fondų įstatymas Lietuvoje yra priimtas, tačiau tokių fondų mūsų šalyje. Tuo tarpu senosiose Vakarų valstybėse tai vienas pagrindinių pensijų šaltinių.

„Valdžia turėtų išsiaiškinti, kodėl tokie profesiniai fondai nekuriami“, – teigė V.Blinkevičiūtė. Tuo tarpu Lietuvoje veikia privatūs pensijų fondai, kurie siūlo kaupimą antroje ir trečioje pensijų pakopoje.

Todėl Europos Parlamentas paragino valstybes daugiau informuoti apie pensijų sistemas, daugiau dirbti su socialiniais partneriais. Tuo tarpu pensijinio amžiaus ilginimas, pasak pašnekovės, Europoje yra neišvengiamas.

Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir kuo ilgesnis jų išlaikymas darbo rinkoje irgi buvo tarp Europos Parlamento rekomendacijų valstybėms narėms. O ankstyvas išėjimas į pensiją yra kritikuotinas, pridūrė buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Europos Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į vis augančią dirbančių žmonių migraciją. Tad parlamentarai paragino užtikrinti garantijas, kad stažas būtų sumuojamas, nes tai veika būsimas jų pensijas.