2013-05-06 Aukso amžių išgyvenantiems kuponams – paprastesnės taisyklės

Europos Sąjungos šalių gyventojai per metus nuperka dovanų kuponų, nuolaidų čekių ar išankstinio apmokėjimo telefonu kortelių už 52 milijardus eurų. Taigi kuponų verslas klesti, tačiau skirtingose šalyse jie skirtingai apmokestinami. Tai stabdo šio verslo plėtrą. Europos Parlamentas neseniai balsavo dėl direktyvos, kuri užtikrintų vienodą apmokestinimo tvarką visų rūšių kuponams. Parlamentai mano, kad tai padės išvengti dvigubo apmokestinimo, o tai išeis į naudą ne tik verslui, bet ir pirkėjams. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė pastebėjo, kad kai vartotojas perka, pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo kortelę vienoje Europos Sąjungos šalyje, o naudojasi kitoje, tai lieka nebeaišku, ar išvengs dvigubo apmokestinimo ar ne. „Todėl ir norima suvienodinti sistemą. Nesvarbu, kur perki tą išankstinio mokėjimo kortelę, ar kur naudojiesi, turi būti vienas atitinkamas apmokestinimas. Ypač daug aiškumo turėtų atsirasti verslui“, – sakė europarlamentarė, Lietuvos gyventojai irgi plačiai naudojasi išankstinio apmokestinimo telekomunikacijų kortelėmis, nors vis dažniau renkasi abonentinį mokestį. Tuo tarpu apie dovanų kuponus lietuviai yra skirtingos nuomonės – vieni jas mielai dovanoja, kiti vis dar linkę įteikti konkrečią dovaną arba grynuosius pinigus.

Beje, pirmasis kuponas pasaulyje atsirado 1887 metais. Simboliška, kad tai buvo JAV žurnale išspausdintas kuponas nemokamai „Coca colai“. Kuponų populiarumas ypač išaugo per didžiąją depresiją, o nuo 1980 metų kuponai paplito ir mažmeninėje prekyboje. Internetinių ir grupinių kuponų aukso amžius prasidėjo visa neseniai – 2008-2009 metais.