2013-04-12 Apie Šiaurės Korėją: alkanas ir piktas nykštukas turi būti užčiauptas

Šiaurės Korėja vis labiau žvangina ginklais. Pasaulyje svarstoma, kiek realūs tie grąsinimai, nes badaujančios šalies kariuomenės technika labiau tiktų į muziejų. Tačiau nerimo taip pat yra, nes sumontuotos raketos vis tik gali pasiekti kaimynę Pietų Korėją. Ši šalis bei JAV jau paskelbė karinę parengtį, tiesa, ne pačiu aukščiausiu lygiu. O raketų bandymai Šiaurės Korėjoje vis labiau kreipia dėmesį į labiausiai uždarą pasaulio valstybę.

Europos Parlamento narys Leonidas Donskis mato tik blefavimą ir vidinių žaidimų pasekmes. Tačiau jo manymu, pasaulio politikams būtina reaguoti į bet kokią retoriką dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Net jei ta retorika yra mažiau verta nei šaudymas tuščiais šoviniais.

Galima palyginti propagandas

Izoliuota Šiaurės Korėja, nuskurdusi, kamuojama bado ir baimės, nubausta Jungtinių Tautų Organizacijos sankcijų ir viso Pasaulio pasmerkimo, įskaitant net Rusiją, kol kas labiausiai žvangina žodžiais. Tačiau į jos perspėjimus palikti užsieniečiams Pietų Korėja dėl jų pačių saugumo reaguojama labiau abejingai nei rimtai. Buvo duotas ir terminas – iki balandžio 10 dienos. Dvi vidutinio nuotolio raketos gali būti paleistos iš rytinės pakrantės. O pati Šiaurės Korėja paskelbė, kad artėja prie termobranduolinio karo.

Nors Europa šiame retorikos kare nedalyvauja, tačiau neramumai ir konfliktai gali tik silpninti didžiųjų pasaulio valstybių ekonomikas, o tai niekam nėra gerai. Lietuviai taip aktyviai domisi autoritarinio režimo šalies skelbiamais grasinimais, vyresni žmonės netgi gali palyginti dabartinę situaciją su šaltuoju kartu, kur taip netrūko aštrios retorikos ir konkrečių veiksmų, tačiau realaus karo vis tik buvo išvengta.

Lietuviai netiki grėsme

Kalbinti gyventojai skeptiškai atsiliepė apie Šiaurės Korėjos ketinimus skelbti karą Pietų Korėjai ar JAV. „Turint vieną raketą ir grasinti pasauliui yra labai juokinga“, – sakė kalbinti pašnekovai. Tiesa, buvo ir rimtai vertinančių situaciją, nes alkana šalis yra pikta ir gali ryžtis bet kokiems veiksmams.

Kaip į „mažo alkano nykštuko“, kaip išsireiškė vienas praeivis, grąsinimus turėtų reaguoti Europa? Europos Parlamento narys Leonidas Donskis įsitikinęs, kad Šiaurės Korėja blefuoja. „Akyse žlunganti Šiaurės Korėjos ekonomika prašosi propagandinio veiksmo. Mes žinome iš savo patirties, kad kuo blogiau sekasi valstybei, tuo labiau jai reikia priešų“, – sakė europarlamentaras.

Kitas scenarijus – Šiaurės Korėjos lyderis paprasčiausiai yra paranojikas, kuris nuoširdžiai tiki, kad Pietų Korėja, dalyvaujanti bendrose pratybose su JAV, kelia didžiausią grėsmę, o gal net ruošiasi karui, pridūrė L.Donskis. Kita vertus, tai gali būti tik vidinių priežasčių paskatinti veiksmai, kad būtų išvengta suiručių. „Viskas skirta vidiniam vartojimui“, – įsitikinęs L.Donskis.

Nušluotų visą valstybę

Tačiau jei vis tik ginklas būtų panaudotas prieš JAV, pasak pašnekovo, atsako ilgai laukti nereikėtų. Ir po JAV įsikišimo, kaip mano L.Donskis, Šiaurės Korėja apskritai nustotų egzistavusi. Nors režimas ir būtų sunaikintas, tačiau kiltų grėsmė visai šaliai ir milijonams jos gyventojų. Apskritai, vien tik grąsinimai ištraukti branduolinį ginklą ir jį panaudoti turi liautis visiems laikams. Ir JAV atsakas Šiaurės Korėjai būtų su žinute – kad daugiau niekas nedrįstų net užsiminti apie tokio ginklo panaudojimą šiandieninėje žmonijoje.

L.Donskiui Šiaurės Korėjos valdžios veiksmai primena „brežnevinę“ Sovietų Sąjungą, kai tuometinis imperijos vadovas Leonidas Brežnevas, nelabai jau besuvokdamas padėties rimtumo, generolų buvo beveik įtikintas, kad karas yra įmanomas. Neva šalis didelė, galgi visos nesunaikins…

O kaip įmanoma reaguoti į Šiaurės Korėjos veiksmus? Politikai, pasak Europos Parlamento nario, pirmiausia turi reaguoti, kad „būtų nutrauktos bet kokios kalbos apie grąsinimus“, – pastebėjo jis.