Referendumas Ukrainoje neteisėtas

Ukraina neturi tapti siena tarp kaimynų, kurie nesikalba. Tai pareiškę europarlamentarai Strasbūre priėmė iki šiol griežčiausią rezoliuciją, smerkiančią Rusijos veiksmus.Europos Parlamento rezoliucijoje pranešama apie Ukrainai skiriamą 11 mlrd. eurų paramą ir griežtai smerkiamas Rusijos įsiveržimas į šalį bei pabrėžiama, kad referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos bus laikomas neteisėtu. Europarlamentarai reikalauja nedelsiant atitraukti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į jų nuolatinės dislokacijos vietas ir perspėja, kad jei konfliktas ir toliau bus eskaluojamas, ES imsis veiksmų, kad Rusija būtų pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). Taip pat būtų stabdomas Rusijos paraiškos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje svarstymas. „Europos Parlamentas pripažįsta dabartinę Ukrainos Vyriausybę, kas yra labai svarbu. Nes rusai atsisako su jais sėsti prie derybų stalo, argumentuodami, kad jie kažkokie laukiniai ir nepatikimi“, – pastebėjo Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Parlamentas taip pat pasmerkė sprendimą neįsileisti į Krymą tarptautinių stebėtojų. Jau sekmadienį Kryme rengiamas referendumas, kuriame bus klausiama, ar jie nori, kad regionas taptų Rusijos dalimi. Bet jau šiandien niekas neabejoja jo rezultatais. Yra liudininkų, mačiusių, kaip referendumo blankai atkeliavo jau sužymėti.

Vakarai jau perspėjo, kad referendumas yra neteisėtas, ir jo rezultatai nebus pripažįstami. Europos Parlamento sesijoje vykusius debatus dėl Ukrainos stebėjo ir buvęs premjeras, dabartinis kandidatas į Ukrainos prezidentus Piotras Poroščenko radijo stočiai „FM99“ sakė, kad galutinio ES atsako į Rusijos agresiją dar nėra. Tai tik pradžia.„Mes dar neturime galutinio atsakymo, nes manome, kad tai dar tik pirma stadija sprendimo, kuris buvo padarytas ES viršūnių taryboje. Mūsų tikslas nėra nubausti Rusiją, mes nenorime nieko blogo nei Rusijos žmonėms, nei Rusijai. Mes tik norime inicijuoti derybas ir sustabdyti referendumą“, – sakė P.Poroščenko.

Dūmų uždanga agresijai. Taip P.Poroščenko įvardijo Rusijos skubinimą skelbti referendumą Kryme. Jis teigė, kad bandoma surasti kompromisą, kuris nepažeistų teritorinio Ukrainos vientisumo. Žadama finansinė parama, jo nuomone, yra signalas pačiai Ukrainai, kad ji turi persitvarkyti, pažaboti korupciją, sukurti nepriklausomų teismų sistemą. Tad parama būtų kaip pagalvė visuomenei pereinamuoju laikotarpiu. Svečias teigė, kad Ukraina sutinka su bet kokiomis kompromiso paieškomis, išskyrus Krymą – jis turi likti Ukrainos sudėtyje. „Visos užsienio pajėgos turi būti išvestos iš Krymo, o visi Juodosios jūros pajėgų kariai turi sugrįžti į bazes“, – sakė jis. Tai, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas pareiškė tvirtą paramą naujajai Ukrainos valdžiai, suteikia viltį taikiam problemos sprendimui. „Niekas pasaulyje nepalaiko Rusijos agresijos“, – sakė svečias.

ES pasiūlė pagalbos paketą, įtraukiant ir tarptautines institucijas, kuris siekia 11 milijardų eurų. Be to, pasiūlyta palengvinti ES ir Ukrainos prekybos apribojimus, pirmiausia panaikinant muitų mokesčius ukrainietiškoms prekėms, kurios gabenamos į Europą. Tai Ukrainai padės sutaupyti 500 milijonų eurų dar šiais metais. Vėliau turėtų įsigalioti Asociacijos ir Laisvos prekybos sutartį. Kovo 19 dieną ES pasiūlys ir skubią finansinę paramą, vertą vieno milijardo eurų.

„Manau, kad EP rezoliucija tikrai yra pakankamai griežta ir smerkianti invaziją. Manau, kad Europos bendrija neturi kito pasirinkimo, tik reaguoti itin griežtai“, – sako EP Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys Jose Ignacio Salafranca Sanchez-Nerya.