POMPA – pirmasis prodiuserinis surogatas

Tikriausiai dar ne vienas prisimena kaip beveik prieš dvidešimt metų lietuviškos muzikos pasaulį aukštyn kojom apvertė ne kartą skandalingiausiu muzikiniu projektu tituluojama grupė „Pompa“. Nestokojantys humoro jausmo, drąsūs ir energingi grupės vyrukai savo įžūliais tekstais ir originalia hip hopo muzika pavergė ne vieno paauglio širdį.

Keletas įdomių faktų apie šią grupę:

ORE.LT (2005)

Šiandien sunku patikėti, jog grupė, daugiau nei prieš dešimtmetį įkūnijusi viską, apie ką svajojo tuometiniai dešimties – penkiolikos metų paaugliai, tebuvo pokštas. Už kiečiausio savo rajono bachūro, turinčio gražiausią paną, galinčio bet kam, bet kada ir už bet ką duot į galvą, nelankančio mokyklos ir keikiančio visus moralinius visuomenės idealus, stovėjo tuometpliusminus dvidešimt sulaukę Justas ir Andrius Mamontovai bei Saulius Sventickas, dabartinis įrašų kompanijos Melodija šefas. Ir tai tik POMPOS valdymo aparatas.

Pridėkim dar keturis kūrybinio susivienijimo narius, scenoje ir už jos ribų vaidinusius tikruosius grupės frontmenus, galingą propagandos mašiną bei būrelį šiuo metu neblogai pažįstamų pavardžių. Už lygybės ženklo turėsime antikristus, pasiųstus sugriauti Lietuvos, pagrindinius jaunuomenės tvirkintojus, šėtono vaikus, išgamas, užtraukusiais Dievo rūstybę ir netgi įtakojusias komunistų grįžimą į valdžią. Bent jau taip POMPĄ 1992 m. savo laiške “Lietuvos Aidui” apibudina ponia Emilija iš Kauno.

“Tai buvo bajeris, – prisimindamas POMPĄ šiandien šypsosi Justas Mamontovas. – Pirmas toks surogatinis projektas, kai už frontmenų stovėjo prodiuseriai ir ideologai. Tačiau atsirado jis ne taip racionaliai, kaip atrodo. Jis atsirado spontaniškai. Tiesiog rinka iššaukė”.

Justas, pasivadinęs BABY UAB, kartu su Swonu – S. Sventicku, iš tuomet garsios laidos “Piramidė”, organizuotos pop industrijos giganto POPCENTRO ir veikusios tokiu pat principu kaip ir “Lietuvos dainų dešimtukas”, sykį gavo kvietimą atvažiuot ir ką nors sugrot.

“Kartu mes šitą bei tą esam ir groję. Ale alternatyvųjį rokelį, tačiau, kai pakvietė į laidą, per vakarą padarėm gabalą, kuris buvo išvis ne mūsų žanro. Tai buvo tuomet populiarios grupės CASINO koveris “Mama, mano mama”. Toks agresyvus pasityčiojimas iš visos pop kultūros. Mum buvo įdomu nuvažiuot ir tarp pop konteksto grupių išlysti kaip tipo labai čia. Kitokie.”, – sėdėdamas vienoje Senamiesčio kavinių pasakoja J. Mamontovas, užsisako arbatos ir priduria, jog tai buvo protestas.

Iš vakaro įrašę dainą, vaikinai susirinko drabužius ir nuvažiavę į filmavimą kartu ant scenos pasikvietė pastovėt Nerijaus Pečiūros – Atsuktuvo turėtos grupės HIDROELEKTRA narę Aurorą. “Dviem buvo laža, tai, pamanėm, merga nepatrukdytų”, – pasakoja BABY UAB. Iš filmavimo Kaune grįždami į Vilnių, traukinyje vaikinai prikalbino merginą prisidėti prie grupės. Tokia buvo POMPOS pradžių pradžia.

Kiek kitokią POMPOS gimimo versiją pateikia Andrius Mamontovas: “POMPA yra viena iš nerimčiausių lietuviškų grupių. Jei iš vis tai galima pavadint grupe. Buvo gūdūs devyniasdešimt antri metai, metalinių kioskelių era Lietuvoje, nešvarios beisbolo kepurėlės, plastmasiniai papuošalai, blizgančios aptemptos kelnės ant merginų kojų, supurkštos laku šukuosenos – satelitai arba kitaip vadinamos “po savo stogu”.

Tuo metu Justas su Saulium buvo klasiokai. Po pamokų atėję jie įrašinėdavo kažkokias keistas dainas. Na, durnystes visokias. Pseudo radijo laidas, kurios atseit yra transliuojamos iš psichiatrinės ligoninės. Psichiatrinės ligoninės grupės, dešimtukai.

Kažkada vėliau tuos įrašus pasiklausė Algis Ramanauskas. Prisimenu, žiauriai tada juokėsi ir pats vėliau pradėjo tokį radijo chuliganizmą. Sykį sėdėjom pas Atsuktuvą namuose, Ramanauskas buvo, ir pradėjau kažką improvizuot: “aš dzirbu ant troleibusa ketvyrtas lynijas, važuoju i antokalni”. Ramanauskas žvengė žiauriai. Kiek vėliau tai išsirutuliojo į RADIOSHOW. Bet mes šnekam apie POMPĄ. Čia kita istorija. Tai vat.
Brolis su Saulium įrašinėdavo radijo laidas, šiaip kliedesius, todėl namie buvo mikrofonas, keletą juostinių magnetofonų. Didelių. Nebuvo ką veikt, tai sugalvojom padaryt lietuvišką koverį CASINO dainos “Mama, mano mama”. Buvo žiauriai populiari daina. Super topas.

Čia devyniasdešimt antrų metų Velykos. Į namus atvažiavo giminės, svečiai, o mums nelabai buvo įdomu sėdėt su jais prie stalo, tai kambary susijungėm visus kiek tik turėjom instrumentus. Ritmo mašiną, keletą sintezatorių, pultą ir įrašėm tokią chuliganišką versiją. Kažkoks minimalus repas. Brolis parašė tekstą, aš išdainavau priedainį. Vėliau per tris dienas įrašėm dar kokias penkias dainas. “Viskas tavo bosui”, “2mblas”, “Judink koją”. Paskui, beje, iš jos atsirado KOJA RECORDS. Po to apie vakarėlį, ir Šeškinės balkoną. Taip gimė POMPA. Per Velykas.”

Novatoriško požiūrio į visą šou verslą ir muziką trūkumas pats natūraliai formavo milžinišku tempu augantį POMPOS populiarumą. Lietuvoje dar svetima hip hop kultūra tapo puikia projekto koncepcijos išraiška, kuriai pavadinimas kilo nuo TECHNOTRONIC kūrinio “Pump up the jam”. Grupės dainas grojo radijo stotys, projektu domėjosi spauda. Vienam vakarui kurtas parodijos spektaklis išsivystė į trejetą metų gyvavusį fenomeną, tapusį netgi lietuviško folkloro dalimi.

Netrukus BABY UAB ir SWONĄ scenoje pakeitė Sauliaus kaimynas Povilas – TERMO J. “Pagal to laikmečio suvokimą, jis buvo krūtas bičas – augalotas, plikai nusiskutęs” – prisimena Justas. Jis, kartu su AURORA MC, ir buvo pirmieji POMPOS frontmenai. J. Mamontovas ėmėsi kūrybos, S. Sventickas – vadybos ir jau nebesirodė scenoje.

Kitas žingsnis POMPOS evoliucijoje – dainos “Viskas tavo bosui” videoklipo filmavimas. “Reikėjo, kad klipas būtų krūtas. Kadangi visam Vilniuj buvo tik kelios užsienietiškos mašinos, jas rasti sekėsi sunkiai. Galiausiai pasiskolinę, visą dieną važinėjom po sostinę ir ieškojom krūčiausių vietų. Vėliau iš fragmentų montavom klipą”, – pasakoja BABY UAB. Justo teigimu, prie videoklipo kūrimo prisidėjo ir dabartinis Lietuvos televizijos naujienų redakcijos vadovas Audrius Lelkaitis. Jis tuomet asistavo režisieriui.

Filmavimo rytą POMPA susitiko naujuosius grupės narius – SWONO kursiokus Dovydą – P. J.’s COKE ir Saulių D. ACE. D. Vėliau POMPA papildė Raivydas AMIGO MC, o galiausiai ir pakeitė D. ACE. D.

POMPOS populiarumas augo. Grupė išleido pirmąjį albumą “Mallonu”, važinėjo po koncertinius turus. POMPĄ netrukus pastebėjo ir patys grupės dainų herojai. “Mum paskambino Kauno rebiatos ir pasiūlė sudalyvauti jų organizuojamame BAD BOYS BLUE koncerte. Turėjome apšildyti užsienio žvaigždes. Rebiatos dar iki koncerto mus pasikvietė ir davė pusė sutartos sumos, kad mes prisipirktume drabužių bei atrodytume ne ką blogiau už BAD BOYS BLUE. Davė milžinišką krūvą talonų. Realiai tai buvo gal kokie 300 dolerių, bet tada tai atrodė nerealūs pinigai. Juos greit ir sėkmingai išleidom.

Važinėjom po komisus ir pirkom viską, kas buvo hip – hop: kedus, kepurėles, spalvotus džemperius, plačias kelnes”, – pasakoja BABY UAB. Justas prisimena, jog koncertas Kauno stadione buvo įspūdingas. POMPĄ sutiko daugiatūkstantinė minia, kuriai grupė dalino dviračio pompas. Viena jų sužalojo koncertą stebėjusią merginą, todėl apkaltinti liko grupės nariai. Viskas ir baigėsi, Justo teigimu, kaip ir turėjo baigtis su banditais. Likusios dalies taip ir nesumokėjo, nors vėliau ir skambindavo Swonui bandydami suorganizuot koncertą kalėjime. “Kai primindavome nesumokėtą dalį, prasidėdavo grasinimai, jog nebeįkelsim kojos į Kauną”, – šypsosi Justas.

POMPAI vietos kojai kelt buvo pakankamai. AMIGO MC vairuojamas automobilis veždavo grupę per visą Lietuvą, tik va ne visada parveždavo. Vairuotojas koncertams pasibaigus kartais prisigerdavo, o sykį, po siautėjimo viename Radviliškio viešbučių, penkias paras praleido areštinėj.

Alfa.lt (2010)

Daugiau nei prieš 15 metų šalies muzikinį gyvenimą skaidrino netradicinio pavadinimo grupė „Pompa“ su dar keistesnėmis dainomis, pavyzdžiui, „Dumblas“.

Plaukų lako ir blizgių timpių laikais nežinoti šios grupės buvo nuodėmė. O kur dabar yra visi, kurie kadaise pridėjo ranką ar balsą prie „Pompos“ pompavimo?

Alfa.lt pavyko susisiekti su viena pagrindinių šios legendinės grupės narių – vokaliste Aurora Markulyte.

Kaip prisimenate tuos laikus, kai dainavote grupėje „Pompa“? Kokie tie laikai buvo žiūrint iš dabartinio taško?

Laikai, kai gyvavo „Pompa“, man buvo „žiauriai faini“. Tai buvo laikas, kai Lietuvoje daug kas keitėsi, reikėjo kažkur išlieti jaunatvišką energiją ir pasidalyti savo džiaugsmu, išgyvenimais bei idėjomis.

Nesmerkiu savo pasirinkimo dalyvauti šiame projekte. Nesigailiu laiko, praleisto koncertuose, turuose ar filmavimuose. Atvirkščiai, gaila, kad viskas turi pradžią ir pabaigą, kad teko baigti šią veiklą ir imtis visiškai kitokių dalykų gyvenime.

Su didžiausia nostalgija prisimenu mūsų nemiegotas naktis tarp pasirodymų įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, minias gerbėjų, šiltą ir sava tapusią muzikantų draugiją. Dažnai atsiverčiu senus nuotraukų albumus su straipsnių iškarpomis, pasakojančiomis anų laikų gaivališką jaunatvišką šėliojimą, atnešusį tiek daug linksmybių ir įdomių įvykių. Esu be galo dėkinga savo tėvams, kurie nedraudė ir palaikė mano pasirinkimą – vietoje sėdėjimo prie knygų ar ruošimosi stojamiesiems leido išsidūkti ir pasisemti nepakartojamos muzikantų gyvenimo patirties.

Pagrindinis pasiekimas, manyčiau, buvo tas, kad visiškai atsikratėme kompleksų ir nepasitikėjimo savimi, taip būdingo jauniems nepatyrusiems žmonėms. Dažnai tai daroma renkantis žalojančius užsiėmimus, o mes sugebėjome tą pasiekti paauglišką kovingumą paversdami visoje Lietuvoje kartojamais dainų tekstais ir melodijomis.

Kaip buvote pakviesta dainuoti šioje grupėje?

Labai juokingai. (Šypsosi.) Važiavau traukiniu su kitais muzikantais filmuotis legendinei televizijos laidai „Piramidė“ (filmavimas vyko Kaune). Tuo metu turėjau pasirodyti kartu su Nerijaus Pečiūros grupe. Prie manęs priėjo du vyrukai iš mano vidurinės mokyklos ir pasiūlė nusifilmuoti tada dar niekam nežinomos grupės „Pompa“ vaizdo klipe. Sutikau, nes žinojau minėtus vyrukus kaip garsėjančius nežabotu humoro jausmu, o man tai buvo pagrindinis bendravimo kriterijus. Labai mėgstu pasijuokti ne tik iš kitų, bet ir iš savęs.

Taip praėjus kelioms dienoms po filmavimo Kaune, lotynų kalbos pamokos metu mane pakvietė prie telefono į mokytojų kambarį. Skambino grupės vadybininkas. Sutarėme susitikti Antakalnio transporto mazgo stotelėje. Po pamokų nulėkiau ten, jau žinodama, kad prasideda naujas svaiginantis ir nepakartojamas etapas…

Kokį, jūsų nuomone, stilių atlikote? Ar tai, ką dainavote, atitiko jūsų mąstyseną?

Atlikome repo stilių, kuris Lietuvoje buvo visiškai neišvystytas ir neišpopuliarėjęs. Lietuva buvo sąstingio ir atsilikimo muzikiniu ir daugeliu kitų požiūrių šalis. Mūsų „hitai“ iškart „užvaldė“ jaunų žmonių mases, o tai ir buvo svarbiausia. Jautėmės reikalingi, mylimi ir laukiami! Nepasakyčiau, kad perteikdavome savo vidinius išgyvenimus ar dainose atsispindėjo mūsų idėjos. Tai buvo daugiau paklausos ir pasiūlos klausimas. Kūrėme ir dainavome tai, kas „užvesdavo“ veržlią minią, už ką buvo mokama ir kas suteikė mums patiems gerą iškrovą.

Dabar daugelis grupių atsikuria. Ar būtų įmanoma atkurti šią grupę?

Žinant, kaip pasikeitė visų grupės narių gyvenimo būdas ir poreikiai, manau, kad grupės atkūrimas įmanomas tik kaip pokštas ar momentinis impulsas prisimenant vaikystę. Kaip bebūtų gaila, gyvenimas nestovi vietoje ir kiekviena diena keičia mus pačius, mūsų mintis, reikalavimus ir interesus. Gerai, kad mes, pagrindiniai nariai, iki šiol likome gerais draugais, nors gyvename skirtingose šalyse ir susitinkame labai retai.

Parengta pagal ORE.LT ir ALFA.LT informaciją