2014-06-18 Europos politikoje karšta

Europos politikoje – karšta

Karšta ne tik Brazilijos stadionuose, bet ir Europos politinėje padangėje. Šią savaitę Europos žalieji formaliai atnaujino aljansą su Europos laisvuoju aljansu, ir turėdami 40 narių iš 751 tęsia bendradarbiavimą frakcijoje su nauju vadovu Phillipu Lambertu, pakeitusiu kultinį Danielį Cohn-Benditą. Nors jie abu labai skirtingos asmenybės, tačiau naujasis frakcijos vadovas sako, kad tikėtis didelių permainų politikoje nereikėtų. O tarp užduočių naujoje kadencijoje – kova prieš laisvos prekybos sutartį su JAV.

Nori politikoje šviežumo

„Aš priklausau kitai kartai. Jis iš pilietinės visuomenės judėjimo, aš – iš verslo. Stiliai skirtingi. Bet politika ta pati. Didžiausią dėmesį skiriame aplinkosaugos, socialiniams ir demokratijos klausimams“, – „Europarl TV“ sakė naujasis frakcijos vadovas, lygindamas save su buvusiu frakcijos vadovu, žinomu nuo studentų revoliucijos laiku kaip Raudonasis Denis. Pasak jo, sunkumų bus per artimiausius penkerius metus – Europos Parlamente žalieji pasislinko iš ketvirtos į penktąją vietą. Vis garsiau kalbama apie apie plačią koaliciją tarp socialdemokratų ir dešiniųjų Europos liaudies partijos, tad kur vietą ras žalieji? P. Lambertas žaliuosius mato kaip Europą palaikančią demokratinę alternatyvą. Ir pateikė pavyzdį – nors Prancūzijoje ir Vokietijoje valdo skirtingų pakraipų politinės jėgos, tačiau pati politika abejose šalyse panaši. Liberalai vis dar kovoja už konkurencijos reguliavimą socialinėje ir fiskalinėje sistemose. „Tad šios grupės europarlamente formuoja vientisą politikos bloką“, – sako žaliųjų frakcijos vadovas, žadantis, kad kitą kartą žalioji politinė jėga pakils į trečiąją vietą. Tai yra jo užduotis šioje kadencijoje.

 Prieš sutartį su JAV

O kokius mato pagrindinius klausimus būsimoje kadencijoje? Pasak jo, tai yra socialinė sanglauda, nekonkuravimas, o bendradarbiavimas socialinėje politikoje. Trečiu numeriu įrašyta energetika, juk Europos Sąjunga gimė iš Anglių ir plieno sąjungos, tik po to tęsė su žemės ūkiu, bendrąja rinka ir euru. Todėl frakcijos vadovas ateities Europą mato kaip apsirūpinančią iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o ne priklausoma nuo rusiškų dujų. „Ir galiausiai mūsų laukia sunki kova prieš transatlantinę prekybos sutartį, kuri prieštarauja sveikam protui ir demokratijai“, – kalbėjo Žaliųjų frakcijos europarlamente vadovas P.Lambertas.

Didieji bursis kartu

Rimta grėsmė Europos Parlamente iškilo ir Rolando Pakso frakcijai ir garsiajam britų euroskeptikui ir kovos prieš imigrantus šaukliui, populistinės birtų partijos UKIP vadovui Nigel‘ui Farage’ui. Jis gali neišlaikyti euroskeptikų frakcijos Europos Parlamente, mat dar tik buriama frakcija pradėjo byrėti, o politikai pradėjo išeidinėti į kitas frakcijas dar net nepradėję darbo. Tad N.Farage’ui būtinai reikia dar vienos valstybės atstovo frakcijoje, nes joje turi būti ne mažiau kaip septynių šalių europarlamentarai. O žalieji ko gero tam tikra prasme liks apskritai opozicijoje. Manfredas Veberis, didžiausios dešiniųjų frakcijos – Europos liaudies partijos – vadovas, „Europarl TV“ sakė, kad senas kursas bus tęsiamas, ir jokių revoliucijų nebus skelbiama. Pasak jo, Europos liaudies partija yra reformų varomoji jėga, kuri krizės metu buvo atsakinga už griežtus taupymo planus. Ši politika, kuri padarys Europą konkurencinga, bus pagrindinė kryptis. „Europos Parlamentas yra vieta, į kurią piliečiai atsiuntė savo atstovus. Todėl jis turi būti vieta, kur sprendžiama Europos ateitis“, – sakė didžiausios frakcijos vadovas. Pasak jo, ekstremistai europarlamente stengiasi daryti savo įtaką, institucija tapo nevienalytė. Tačiau jis pažadėjo, kad frakcija nebendradarbiaus su kraštutiniais dešiniaisiais, kurie nori sugriauti Europos Sąjungą iš vidaus. Frakcijos vadovas užtikrino, kad tuo tarpu siekiama bendradarbiavimo su socialistais ir demokratais. „Žmonės gali būti tikri, kad ieškosime sprendimų“, – teigė M.Veberis. Nors ES sutartis kelia klausimų dėl jos kai kurių pataisų, tačiau dešinių frakcijos vadovas mano, kad dabar ne laikas ją keisti.

Dėl Europos Komisijos vadovo – kova

Nuo 2004 metų Europos Parlamente dirbantis M.Veberis, žinoma, palaiko dešiniųjų iškeltą kandidatą į Europos Komisijos vadovus Jeaną Claudeą Junckerį, nors Europoje dėl to vyksta nuožmi kova. Britų premjeras Davidas Cameronas kategoriškai stojo prieš Junckero kandidatūrą, net pradėjo kampaniją prieš jį. Tačiau M.Veberis nemano, kad atsiras daugiau kandidatų iš jų frakcijos, kuriai ir priklauso šis postas, tačiau kyla grėsmė dėl institucinės krizės. Socialistai taip pat palaiko J.C.Junckerio kandidatūrą, už tai jie gaus Europos Parlamento pirmininko postą. Žalieji taip pat nėra griežtai prieš jo tapimą Europos Komisijos vadovu, žada svarstyti kandidato programą. Tuo tarpu D. Cameronas įsitikinęs, kad jei J.C. Junckeris taps vadovu, Didžiojoje Britanijoje atsiras dar daugiau euroskeptikų. O gal net šalis apskritai paliks ES.