2014-04-16 Kiaulių maro protrūkis Europai primins, kad laukti nevalia

Migruojantys gyvūnai infekcijas perneša iš vienos šalies į kitą. Ir su tuo Lietuva susidūrė akivaizdžiai – afrikinį kiaulių marą atnešė šernai.Europos Parlamentas ragina stiprinti kovą su gyvūnų ligomis ir kenkėjais. Europarlamentarai nori įpareigoti Europos Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų įvykus ligų protrūkiams.

Jei kiaulių maras nėra pavojingas žmonėms, tai šalies ekonomikai – dar ir kaip. Ypač tai pasakytina apie žalą Dzūkijai, pasienio gyventojams, kuriems tenka naikinti visas kiaules, nepaisant to, sveikos jos ar ne. Lietuvos ekonomika dėl kiaulių maro per trejus metus gali patirti pusę milijardo litų nuostolių. Nuostolių patirsime ne tik mes, bet ir Lenkija, visa ES, taip pat ir Rusija, uždariusi aklinai sieną mėsai ne tik iš mūsų šalies. Kaliningrade stoja gamyklos, brangsta kiauliena.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad sunku kalbėti apie šios ligos suvaldymą. Pavyzdžiui, Italijoje ši liga skaičiuoja jau 57 metus, Rusija su šia liga kovoja visą dešimtmetį. Tuo tarpu Lietuva lyg jau ir suvaldžiusi kiaulių marą, tačiau ją sunku prognozuoti, nes neaišku, kas darosi Baltarusijoje, iš kur ir atėjo kiaulių maras. „Ten liga plinta jau seniai, šernus degina jau treji metai, ir jie turėjo ne vieną kiaulių marą. Tačiau kai informacija slepiama, labai sunku sužinoti apie tikrąją situaciją“, – sakė J.Milius. O Lietuvos geografinė padėtis sudėtinga, nes esame tranzitinė šalis, per kurią gabenama mėsa. Jau anksčiau prognozuota, kad į Europą ateis kiaulių maras, tačiau, pasak tarnybos vadovo, buvo neaišku, kuri pirma šalis tai pajus. Tokia valstybe tapo Lietuva, turinčia sieną su Baltarusija.

Rusija uždraudė vežti kiaulieną iš Europos, tačiau ją veža iš Amerikos, Kinijos. O ten irgi plinta kita pavojinga liga. Tad biologinis laikrodis, kai atsinaujina ligos, tiksi labai greitai. Tiesa, Lietuva jau yra turėjusi klasikinį kiaulių maro protrūkį, tačiau jis buvo lengviau valdomas. „Kas prisimena, krito visi šernai Lietuvoje, ir buvo sunaikinti keturi kompleksai šalyje“, – pasakojo J.Milius. Kovojant su tokiomis ligomis užima daug laiko, nors Lietuvai, pasak pašnekovo, nėra laiko laukti. Kas parems mus, sužinoma tik per tam tikrą laiką.

Ką daryti, kad tokios ligos neperliptų per sieną? Lietuva prašė ES finansavimo papildomos tvoros su Baltarusija statybai, kuri galėjo užkirsti kelią gyvūnų  iš kaimyninės šalies pateikimui. Tačiau finansavimas nebuvo skirtas.

Kaip pastebėjo europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, gyvenime dažnai būna situacijų, kai išvadas padarai tik tada, kai kas nors atsitinka. Tad kai ligos protrūkis įvyksta ES, imamasi peržiūrėti teisės aktus, galvoti, kaip išspręsti situaciją. Ypatingai sunku, pasak jos, spręsti tokias problemas su šalimis, kurios ribojasi su ES, ypatingai su tomis, kurios nėra linkusios taikyti aukštus standartus. Baltarusija ES matoma kaip pilkoji zona, o bendradarbiavimo praktiškai nėra. O juk keitimasis informacija yra viena iš svarbiausių dalykų kovojant su tokiomis ligomis. Tuo tarpu Rusija į kiaulių marą Europoje žiūri per politinį aspektą ir draudžia įsivežti mėsą iš bet kurios ES šalies, netgi ir nutolusios nuo kiaulių maro židinių. Tad ES reakcija čia turi būti staigi. Tačiau, kaip pastebėjo R.Morkūnaitė Mikulėnienė, Europos Komisija vangiai reaguoja į siūlymus įvesti prevencines priemones. „Yra delsiama, nes manoma, kad tai savaime išsispręs. Tačiau mes, europarlamentarai, turime piliečių pasitikėjimą, tad raginame aiškiau ir griežčiau reaguoti“, – sakė Europos Parlamento narė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J.Milius sakė, kad su Europos Komisija, žinoma, yra lengviau kalbėti nei su kai kurias kaimynais. „Su Komisija ir pasiginčijame, ir pasibarame, nes esame viena šeima. Aišku, yra ir trūkumų, tačiau išsisprendžiame viduje“, – teigė J.Milius. Tačiau pakeisti tam tikras nusistovėjusias tvarkas yra labai sunku, tai užtrunka labai ilgai, o Rusija jau taiko embargą mėsai, ir tai tęsis trejus metus.

Pavyzdžiui, reikia skirti, kur liga pasireiškia tarp laukinių gyvūnų, ir kokį poveikį tai turi naminiams gyvūnams. „Tačiau priemonės visiems vienodos, nepaisant to, ar susirgo du šernai pasienyje, ar dėl to turėjai išnaikinti pusę Lietuvos kiaulių“, – sakė J.Milius, kuris mano, kad yra taikomos neadekvačios priemonės. Tuo tarpu Baltarusija anksčiau išdidžiai atsisakė Europos paramos užkirsti kelią afrikiniam kiaulių karui. „Tokiais atvejais valstybė turėtų būti priverčiama tam tikroms sankcijoms, kad leistų nepriklausomiems ekspertams atvykti. Juk tai ne jų vienų, bet ir aplinkinių valstybių reikalas“, – kalbėjo tarnybos vadovas. Todėl pribrendo reikalas klausimą spręsti tarptautiniu lygmeniu.

Kaip sakė europarlamentarė R.Morkūnaitė Mikulėnienė, Europa bando kalbėti vienu balsu įvairiomis temomis: aplinkosauugos, energetikos ir panašiai. Pavyzdžiui, buvo keliamas klausimas dėl ES pasienyje kylančių atominių elektrinių.

O gal kiaulių maro problema Europoje lėtai sprendžiama todėl, kad nuo jo nukentėjo pirmiausia  tokia šalis kaip Lietuva, o ne, pavyzdžiui, milžinišką rinką turinti Vokietija? J.Milius teigė besijaučiantis pilnaverčiu ES piliečiu, ir Lietuvos pirmininkavimas tą parodė, todėl siekiama susitarti su visomis šalis, įskaitant ir kaimynes, nepriklausančias Bendrijai.

O kaip dėl prevencinių priemonių? Europarlamentarė R.Morkūnaitė Mikulėnienė sakė, kad siekiama pasinaudoti gerąja šalių praktika ir kad kiekviena valstybė galėtų skirti pinigų prevencinėms priemonėms. Nors bendro veikimo Europarlamente jau mažėja prieš artėjančius rinkimus. Todėl kalbėjimas vienu balsu dabar yra svarbu kaip niekada. Pasak J.Miliaus, įvesti prevencines priemones yra gana sudėtinga, nes daug ką lemia tiesiog gamta. Tačiau jau priimtos priemonės yra pakankamai griežtos ir reikalingos „Aš anksčiau sakiau, kad tvora būtų padėjusi 90 procentų, nes gyvūnų judėjimas per sieną yra labai didelis. Tačiau ne visur buvau suprastas su šia idėja. Mes dabar esame buferinė valstybė, apsauganti visą Europą“, – teigė J.Milius.