2014-03-05 Kodėl atšipę vakariečių dantys Rusijos atžvilgiu?

Kokius ginklus turi tarptautinės organizacijos prieš neprognozuojamus valstybių lyderius, kurių veiksmai kelia įtarimų dėl šių žmonių psichinės būklės. Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimai kelia susirūpinimą visam pasauliui, o psichologams užduoda klausimą, kaip iš anksto atpažinti, kad svarbiausius sprendimus priimantis žmogus yra pavojingas ne tik sau, bet ir avo kaimynams, o kai kuriais atvejais net ir visam pasauliui. Europos Sąjungos susirūpinimas jau kelia kritikos bangą, net pajuoką. Kur kas aštriau Rusijos atžvilgiu kalba JAV. Tuo tarpu Jungtinės Tautos jau iš seniau garsėja savo „minkšta“ retorika ir staigesnių sprendimų vengimu.

Ar tikrai tarptautinės organizacijos gali tiek mažai, kai susiduria su realia grėsme kilti karui čia pat Europoje?

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis mano, kad organizacijos gali padaryti nemažai, nes visi mato, kaip Rusija, užpuolusi kitą valstybę, dar ją ir kaltina. „Vakarai jau pasakė Putinui, kad jis apgavikas, bet gali imtis priemonių prieš Rusijos politinį elitą, kuris aprobuoja tokius dalykus“, – sakė V.Landsbergis. Pasak jo, atsakomybę turi prisiimti ir tie, kurie davė leidimą įsiveržti į Ukrainą. Nors visi žino, kad tai tebuvo formalus aktas. Kaip vienas iš galimų scenarijų – jų sąskaitų, o taip pat ir paties V.Putino sąskaitų įšaldymas Europoje.

Tuo tarpu politikos apžvalgininkas Vykintas Pugačiauskas mano, kad ES nėra sukurta reaguoti į visas krizes. Ji sukurta taikyti ekonominius ir finansinius standartus savo viduje, tad užsienio politika tampa tarsi „antrine“, nes tai lieka ES valstybių rankose. „Konkreti reakcija į krizes tebelika didžiųjų valstybių rankose“, – sakė ji. Tad nieko keista, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Didžoji Britanija ir Prancūzija ir toliau siekia savo interesų, tad apie sankcijas atsiliepia labai atsargiai. ES šalys ir toliau planuoja parduoti Rusijai svarbius karinius įrenginius, laivus, lėktuvus.