2014-02-13 Viešųjų pirkimų džiunglėse daugiau šviesos

Viešieji pirkimai Lietuvoje – kone labiausiai mistifikuota, gandais ir įtarinėjimais apipinta sritis, kurioje sukasi milijardai litų. Galbūt todėl beveik pusė mūsų šalies verslininkų nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes iš anksto žino, kas bus nugalėtojas. Daug kas mano, kad čia reikia ir politinio užnugario, o pralaimėję skundžiasi korupcija.

Tačiau gerų žinių. Europos Parlamento priimta direktyva įneš daug naujovių šioje srityje.

Tie, kas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, skundžiasi ydinga tvarka, nepatenkinti ir valstybiniai pirkėjai, privalantys pirkti pagal mažiausią kainą, nors ne visada tai būna kokybiškiausia prekė. Tikimasi, kad tvarkos viešuosiuose pirkimuose įves Europos Parlamento iniciatyva. Europos Parlamentas neseniai galutinai patvirtino Viešųjų pirkimų direktyvą.

Viešųjų pirkimų konsultantas, bendrovės „Pokyčių valdymas“ vadovas Tomas Vasiliauskas teigia, kad elektroniniai pirkimai, toli gražu, dar negarantuoja skaidrumo. Be to, ir kompetencijos kartais trūksta tiems, kurie prižiūri viešuosius pirkimus elektroninėje erdvėje. Tad ir techninių problemų pasitaiko ne viena. „Perkančioms organizacijos tai pakankamai kebli ir problemiška sritis. Pavyzdžiui, pagyvenusiems darbuotojams yra sunku dirbti su šia sistema. Ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad programa sukurta ganėtinai nevykusiai“, — sakė T.Vasiliauskas. Tad ir tiekėjams kartais sunku pateikti pasiūlymus, sistema stringa. Tačiau žadama, kad bėdos vėliau išsispręs.

Pasak jo, iš šešių tūkstančių žmonių Lietuvoje, kurie privalo naudotis elektronine viešųjų pirkimų sistema kaip pirkėjai, maždaug pusė yra priešpensijinio amžiaus: darželių, mokyklų, kultūros įstaigų darbuotojai. Juos kartais veikia ir baimė suklysti, ne tik nemokėjimas – buvusiai darželio auklėtojai tenka organizuoti viešuosius pirkimus.

Skaidrumas viešuosiuose pirkimuose – dar viena svarbi, ir ne mažiau jautri tema nei elektroninė sistema. Lietuvoje nuo šių metų pradžios pirkimams iki 200 tūkstančių litų galioja supaprastinta pirkimų tvarka, kai galima kainą nusistatyti apklausos būdu. Tad tokie konkursai yra neskelbiami, jei yra nedidelės vertės. T.Vasiliausko manymu, elektroniniai pirkimai, jei jie yra neskelbiami, skaidrumo vis tiek nepadidina. „Jei anksčiau žmonės susitvarkydavo popieriuje, tai dabar susitvarko elektroninėje erdvėje“, – pastebėjo viešųjų pirkimų konsultantas. Pakėlus leistiną sumą vykdyti neskelbiamas derybas, skaidrumo mažėja, sako jis, ir atvirkščiai.

Jei įstaiga perka ir skaidriai, elektroninėje erdvėje, skelbiamų derybų būdu, kartais nusiperka ne tai, ko tikėjosi. Ypač dėl to skundžiasi medicinos įstaigos, priverstos pirkti pigesnę, tačiau ne itin kokybišką, dažnai Kinijoje pagamintą įrangą. Tuo tarpu norint įsigyti gerą vokišką aparatūrą, reiktų jau apeiti Viešųjų pirkimų tvarką. Sumanesni ligoninių vadovai, beje, tą ir daro.

Todėl vis garsiau kalbama apie ekonominį naudingumą, o ne tik kainos kriterijų. Tą siūlo ir Europos Parlamentas. Tačiau, pasak T. Vasiliausko, ir čia neaišku, kaip įvertinti tą ekonominį naudingumą. Todėl jis siūlo labiau konsultuoti žmones, vykdančius viešuosius pirkimus, kelti jų kompetenciją. Čia, matyt, irgi nearti dirvonai, nes šių metų gegužę sueis dešimt metų, kai Lietuvoje privalomi viešieji pirkimai, kai Vakarų Europoje šiai tvarkai jau 40 metų.

Tai, kad viešuosiuose pirkimuose trūksta skaidrumo, kasmet įspėja įvairūs ekspertai. Tarptautinė organizacija „Transparency International“ taip pat mato skaidrumo trūkumą čia, nes vis dar daug pirkimų vyksta neskelbiamų derybų būdu. Beje, tokiu keliu dažniausiai eina ministerijos ir savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Druskininkų savivaldybės tokiu būdu atlieka 30 proc. pirkimų, Alytus – 20 proc.

Viešųjų pirkimų bėdos neaplenkia ir kitų ES šalių. Tad Europos Parlamentas ryžosi keisti tvarką centralizuotai. Todėl po derybų buvo priimta Viešųjų pirkimų direktyva. Nors kiekvienoje šalyje išliks tam tikri „pagražinimai“ ir niuansai, tačiau esminiai principai išliks bendri.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis sakė, kad esminis pakeitimas – nebelieka mažiausios kainos principo, o iškeliamas ekonominės naudos prioritetas. „Jei gali įrodyti, kad brangesnė prekė tarnauja ilgiau, gali tikėtis, kad nebūsi išmestas iš konkurso“, – pasakojo Z.Balčytis.

Europos Parlamentas išskyrė dar vandens tiekimo sritį ir koncesiją, kai privačioms įmonėms suteikiama teisė teikti viešas paslaugas. Koncesijos pagrindu nebus galima ateityje privatizuoti įmonės, nutarė europarlamentarai. Beje, tokių grėsmių būta ir Lietuvoje: „tiek investavau, tai dabar leiskit privatizuoti“.

Mažoms ir vidutinėms įmonės Europos Parlamentas taip pat atveria vartus dažniau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Iš jų nebus galima reikalauti itin didelio kapitalo pakankamumo. Konkursų dalyviai galės dokumentus galės pristatyti tik laimėjimo atveju, o jei valdžios institucijos jau turi duomenis apie dalyvį, dokumentus sistemoje turės susirasti pačios. Z.Balčytis pasakojo, kad yra ir tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, jei įmonė neįvykdė keliamų reikalavimų, arba turi baudų aplinkosaugos, socialinėje srityje, tai tokiu bus mažinami balai. Taip pat reikalaus ir nurodyti subrangovą.

„Kiekviena valstybė galės nusistatyti tam tikras sąlygas, už ką galima pridėti arba atimti balus“, – pridūrė Z.Balčytis.