2014-02-06 Europos veiksmai dėl Ukrainos: sankcijos ar parama?

Ar jau laikas Europai taikyti sankcijas aukščiausiems Ukrainos valdininkams, prezidento rėmėjams? Kokia turėtų būti finansinė ES parama Ukranai? Šie klausimai tvyro ore kalbant apie tai, kaip ketina elgtis ES. Praėjusią savaitę Kijeve viešėjo ir Europos Parlamento delegacija, kuri susitiko su visomis pusėmis.

Ukraina – ne prizas

„Finansinė parama Ukrainai reikalinga, ypatingai, jei Ukraina apsispręs ir laikysis ankstesnės linijos dėl sutarties su ES. Bet tada bus baudžiama iš Rusijos pusės. Tad kyla klausimas, ar Vakarai pasirengę kompensuoti tą bausmę“, – „Europos klubui“ sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Tačiau apie sumas jis teigė negalintis kalbėti. Tačiau jis patvirtino, kad apie tai kalbama, ir tai padeda išryškinti padėtį.

Klaidinga būtų manyti, kad Ukraina tampa lyg lenktyniavimo tarp Rytų ir Vakarų prizu, tarsi neturėtų savo valios. „Ji turi savo valią ir galimybę spręsti, bet didelių vilionių yra ir iš Rytų pusės“, – sakė jis. Ankstyvieji rinkimai būtų geriausias variantas, jo nuomone, jei siekiama rasti taikų, nekonfliktišką būdą išeiti iš susidariusios situacijos, kuri yra „ant peilio ašmenų“, pasak V.Landsbergio. Tačiau ukrainiečiai turi patys pasirinkti savo šalies kelią, be gąsdinimų ir grasinimų.

Europarlamentaras teigė, kad tie, kurie reikalauja europinio Ukrainos kelio, rodo pasiryžimą ir atkaklumą, nors kartais juos pagąsdina valdžia be jokių lėšų. Ir jei Ukraina kris į ekonominę duobę, juos vadins kaltaisiais, nes nepasirašė sutarties su Rusija, mano pašnekovas.

Tuo tarpu Vakaruose įvyko dideli poslinkiai, mano V.Landsbergis. Prieš keletą metų Rusija buvo vadinama geru demokratiniu partneriu, tai šiandien šių iliuzijų jau nėra. Dabar Rusija suvokiama kaip varžovas, galintis atnešti grėsmės ir žalos. „Tai labai rimtas, daug atsakingesnis matymas nei anksčiau“, — sakė V.Landsbergis.

Kijeve vėl neseniai su delegacija viešėjęs Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius sakė, kad Europos Sąjungos pasiūlymas yra dvipusis. Kijeve besilankanti nepaprastoji įgaliotinė užsienio reikalams Catherine Ashton irgi panašiai mano, tai atsispindi ir Europos Parlamento rezoliucijoje. „Jei situacija Ukrainoje blogės, ypač žmogaus teisių srityje, ES neatmeta galimybės įvesti tikslines sankcijas prieš pareigūnus, kurie buvo susiję su žmogaus dingimais, protestuotojų išvaikymu“, – sakė A.Pranckevičius.

Kalbama apie vizų išdavimo apribojimus ir sąskaitų Vakaruose įšaldymu. Beje, JAV ambasada Kijeve nutraukė daugiamečių vizų galiojimą kai kuriems asmenimis, tačiau pati Amerika kol kas sankcijų netaiko. Tuo tarpu Kanada jau taiko tam tikras sankcijas.

Antroji ES pasiūlymo pusė: jei pavyks pasiekti derybų metų taikos susitarimą, ES ir JAV yra pasiruošusios Ukrainai suteikti labai svarbų finansinį paketą tolimesnės reformoms – tam, kad valstybės neištiktų bankrotas. „Tačiau tam reikalingos Ukrainos valdžios nuoširdžios pastangos įveikti dabartinę krizę realiomis priemonėmis, o ne imitacijomis ir žaidžiamu dialogu“, — sakė Europos Parlamento pirmininko patarėjas.

Rinkimai turėtų būti taikus kelias išspręsti šią problemą, pridūrė jis, tačiau tai nebus paprasta. Svarbiausia dabar, kad Ukrainoje nebūtų įvesta nepaprastoji padėtis, o to rizika yra didelė. Svarbu ir paleisti sulaikytus protestuotojus be jokių sąlygų, mano Europos Parlamentas.

Taip pat siekiama, kad būtų atnaujinti Ukrainos prezidento ir opozicijos lyderių pokalbiai. Konstitucinė reforma taip pat lieka prioritetų sąraše, ir grįžti prie 2004 metų Ukrainos Konstitucijos, kuri numatė, kad prezidento galios yra mažesnės, o Vyriausybės ir Parlamento – didesnės. Ukrainos prezidentas taip pat Europos spaudžiamas paskirti laikiną technokratinę Vyriausybę, kuri vienytų visuomenę, ir paskelbti išankstinius rinkimus. „Jei šie žingsniai būtų įgyvendinti, tai būtų pakankama sąlyga ir protestuotojams, ir Vakarų partneriams, ir padėtų V.Janukovičiui išlipti iš šios balos beveik sausam“, – sakė Europos Parlamento pirmininko patarėjas.

Kiek Ukrainos prezidentas gali priimti savarankiškus sprendimus? Sočyje jis vėl susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „To susitikimo rezultatai ir parodys, kas V.Janukovičiui yra leidžiama. Ar V.Putinas leis jam ieškoti kelių. Abu vyrai skaičiuos, ar šiais žingsniais galima apdumti opoziciją ir Vakarus, ar reikia rimtesnių žingsnių. Manau, kad bus svarstoma, kaip apdumti“, – mano V.Landsbergis. Tuo tarpu dabar veikiančios Konstitucijos paskelbimas, europarlamentaro manymu, gali būti paskelbtas neteisėtu, ir tam yra pagrindo. O vienintelė teisėta Konstitucija buvo priimta 2004 metais.