2013-09-25 Nuo euro horizonto iki naujo biudžeto

Lietuvos traukinys į euro zoną rieda su pagreičiu. Optimizmas trykšta ne tik tarp Lietuvos politikų. Tarptautinio valiutos fondo specialistai ši savaitę pareiškė, kad Lietuvai euras – ranka pasiekiamas, svarbiausia išlaikyti kursą ir pernelyg neišlaidauti. Be to, užtikrinti, kad visose politikos srityse būtų palaikomas euro įvedimas.

Pasigirdo nuomonė, kad Europos Sąjunga galėtų paankstinti Lietuvos vertinimus dėl euro. Kitaip tariant, esame jau pasiruošę euro įvedimui, belieka sulaukti tik leidimo. Taigi 2015 – ieji, euro įvedimo Lietuvoje metai, atrodo vis rimčiau.

Kliūčių nemato

Nors šių metų Lietuvos biudžeto deficitas, anot premjero Algirdo Butkevičiaus, bus 2,9 proc. BVP, tačiau kitais metais šalis laikysis griežtos fiskalinės drausmės, kad 2015 metais euro monetos jau žvangėtų šalies gyventojų piniginėse.

Europos Parlamentas dar šią kadenciją gali svarstyti Lietuvos galimybes prisijungti prie euro zonos. Biudžeto komiteto vadovas Alainas Lamassouras palaiko šią idėją. Jis teigė nematantis kliūčių Lietuvai papulti į euro zoną jau po pusantrų metų.

Tačiau ES pirmininkaujančios Lietuvos dar laukia nemažai darbų pačiame Europos Parlamente, pavyzdžiui, suderinti, kad būtų galutinai priimtas ilgametis 2014-2020 metų ir kitų metų biudžetai. Septynerių metų biudžetui europarlamentarai pritarė preliminariai dar vasaros pradžioje, tačiau su sąlyga, jei bus išpildyti jų reikalavimai. Vienas jų – įberti dar keturis milijardus eurų, kuriais būtų padengti dar šių metų projektai. Dėl šios sumos sutinka tiek Europos Parlamentas, tiek Europos Komisija, tačiau šalys narės tuo nelabai nori patikėti. Biudžeto komiteto pirmininkas nedviprasmiškai pareiškė – nepriėmus bendro sutarimo dėl tų keturių milijardų, nebus nei ilgamečio, nei kitų metų biudžeto.

Be sprendimo – nė iš vietos

Spaudos konferencijoje jis, „Europos klubo“ paklaustas, aš ši nuostata nepasikeitė, pasakė, kad laikosi tos pačios pozicijos. „Jei turėsime garantiją dėl tu keturių milijardų, balsuosime dėl biudžeto spalio 23 dieną“, – sakė jis. Jei sprendimas nebus surastas, balsavimas bus nukeltas mėnesiui ir t.t.

Taigi Lietuvos derybininkų laukia nelengvos dienos. Kaip sakė Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, su Europos Komisijos atstovais bus netrukus kalbama, kaip šią situaciją reiktų gerinti. „Lietuvai tai irgi aktualu. Nes paramos lėšos sudaro didelę dalį Lietuvos biudžeto“, – teigė jis. Tačiau rasti išeitį nebus lengva. Pavyzdžiui, sunku bus sutarti su Vokietija, kuri gyvena porinkiminėmis nuotaikomis. Be to, papildomų pinigų įliejimui nepritaria dar kelios šalys. Tai, kad Europos Parlamentas po truputį baigia savo kadenciją – dar viena derybas sunkinanti aplinkybė. „Gal iš vienos pusės ir neblogai, kad esame politinės kadencijos pabaigoje. Dalis nori patekti į parlamentą kitoje kadencijoje, o išeinantys nori baigti darbą su geru vardu. Gal tai prisidės prie mūsų sėkmės“, – vylėsi finansų viceministras.

Tuo tarpu kelia Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkui A.Lamassourui kelia nerimą, kad kai kurių prioritetinių sričių finansavimą žadama apkarpyti, nors Europos Parlamentas su tuo tikrai nesutiks. Tarp tokių prioritetų – tyrimai, inovacijos mažoms ir vidutinėms įmonėms, Erasmus programa. O sumažinta 400 milijonų eurų arba 4 procentais.

„Todėl sieksime atkurti Europos Parlamento iš pradžių pasiūlytas sumas, o gal net jas padidinti“, – sakė jis.

Mažiau įsipareigojimų ir mokėjimų

Lietuvos finansų ministras A.Rimkūnas aiškina, kad šios lėšos sumažintos tik laikinai ir tik todėl, kad šiuo metu jų nereikės. „Europos Parlamento priekaištai yra dėl dviejų sričių – dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų, infrastruktūros projektų bei ES santykiams su išorės pasauliui. Būna ir nenumatytų poreikių – Sirija, Afrikos šalys, tad reikia rezervuotų lėšų“, – sakė jis.

Kalbama ir apie stipresnę ES šalių ambasadų fizinę apsaugą išorinėse valstybėse dėl terorizmo grėsmės, o tam taip pat reikės daugiau lėšų.

Tačiau, kaip sakė jis, 2014 metais lėšų reikės mažiau lyginant visą ilgametį biudžetą, nes poreikis išauga baigiantis jam. Tačiau ES šalys vis tik nenori prisidėti papildomai, nes pačios kovoja su savo šalių biudžetais. „Tai bus mūsų derybų objektas“, – pastebėjo finansų viceministras.

Pradžioje dėl to susilaikė Belgija, o vėliau nepatenkintomis tapo Danija ir Jungtinė Karalystė. „Šios valstybės, matyt, nepabaigė derybų su savo parlamentais dėl tų skaičių. Todėl Vyriausybės neprisiėmė rizikos“, – sakė viceministras.

Pasak jo, vis labiau suprantama, kad Europos Parlamentas tampa vis svarbesniu žaidėju priimant ES biudžetus. ES Tarybos siūlomame kitų metų ES biudžete numatyta 142,5 milijardai eurų įsipareigojimų ir 136 milijardai eurų mokėjimų. Kitais metais numatyti mažesni tiek mokėjimai, tiek įsipareigojimai.

Tuo tarpu Lietuvai numatytos lėšos biudžeto projekte paliktos nepakitusios.

Reiktų ir savarankiškų šaltinių

Europos Komisija ir europarlamentarai tiki, kad kasmet vykstančius ginčus dėl trūkstamų lėšų galėtų išspręsti ES Biudžeto reforma, kurioje būtų sutarta, kad bent dalį bidžeto turėtų sudaryti savarankiški finansavimo šaltiniai. Europarlamentarai ketina rimtai imtis šio klausimo. ES pirmininkaujanti Lietuva žada palaikyti tokią diskusiją.

Kaip Vilniuje sakė Biudžeto komiteto pirmininkas A.Lamassoure, yra daug valstybių, kurios nenori didinti savo įnašų į ES biudžetą. „Todėl rengiame suburti darbo grupę, kuri pasiūlys sprendimus dėl reformos“, – sakė jis.

Vienas iš savarankiškų finansavimo šaltinių – eurokomisaro Algirdo Šemetos stumiamas finansinių sandorių mokestis, kurio įvedimui jau pritarė keletas šalių. Tiesa, mokesčio autorius iš Lietuvos yra gana puolamas ir kritikuojamas. A.Šemetos pavardė pastaruoju metu linksniuojama pirmuose spaudos puslapiuose, pavyzdžiui „Financial Times“. Teigiama, kad šis mokestis yra nelegalus.

„Klaidinga teigti, kad šis Komisijos pasiūlymas yra nelegalus“, – sakė jis. Mat išvados buvo pateiktos tik dėl vienos paragrafo, esančio pasiūlyme. Be to, buvo gautos Europos Komisijos teisininkų išvados, kad sandorių mokestis atitinka ES teisę.

Derybos dėl sandorių mokesčio ir toliau bus tęsiamos.