2013-07-31 Lietuvos pirmininkavimo koziris su džiugesio ir nerimo spalvomis

Rugpjūtį tradiciškai atostogauja dauguma Europos institucijų, mažiau ir Lietuvos pirmininkavimo ES renginių. Tačiau pasiruošimas rudens startams niekada nesibaigia. O rudenį Lietuvos laukia vienas didžiausių iššūkių šalies diplomatijos istorijoje. Lapkritį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių susitikimas gali karūnuoti Lietuvos pirmininkavimą ES

Daug vilčių į lapkritį

Jei bus pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, o su likusiomis trimis Rytų partnerystės šalimis Moldova, Gruzija ir Armėnija bus suderinti sutarties tekstai, Lietuva tikrai galės didžiuotis sėkmingu pirmininkavimu. O jei šiame susitikime dar dalyvautų aukštas atstovas iš Baltarusijos, Lietuvos tikslas tikrai būtų pasiektas.

Prieš ketverius metus prasidėjusi Rytų šalių partnerystės iniciatyva juda finišo tiesiosios link. O proceso rezultatai jau aiškėja – Gruzija ir Moldova viena po kitos praneša susitariusios su ES dėl sutarties tekstų. Tačiau daugiausiai tikimasi iš Ukrainos, kurios ir statusas kitas. Jei kitos šalys sutartį dar tik parafuos, tai su Ukraina tikimasi jau galutinai pasirašyti Asociacijos su ES sutartį. Tačiau naujausia informacija nedžiugina. Europos Parlamento delegacija, jau metus dirbanti Ukrainoje, dažnai susitikinėja tiek su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, tiek su įkalinta buvusia premjere Julija Tymošenko. Paskutin4mis liepos dienomis delegacija Jaltoje vėl susitiko su V. Janukovyčiumi, o po susitikimo Europos Parlamento delegacijos koordinatorius, parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius „Europos klubui“ sakė, jog palengva, tačiau užtikrintai judama paskutinės kliūties panaikinimo link. Siekiama, jog J.Tymošenko būtų paleista iš įkalinimo įstaigos, ir tai laikoma kaina Ukrainos valdžiai, jei ši nori pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. „Sunku pasakyti, kiek dar prireiks laiko ir kokios bus susitarimo detalės, tačiau matome gana rimtą suinteresuotumą iš Ukrainos valdžios pusės. Tai matome iš pokalbio turinio“, – sakė A.Pranckevičius.

Kita vertus, Europos Parlamento delegacija pastebi, kad Ukraina atsilieka kitų reformų kelyje. Pavyzdžiui, keistini Prokuratūros, Rinkimų įstatymai ir kitos reformos, kurios užstrigo dėl nesutarimų Aukščiausioje Radoje. Aiškėja, kad kai kurios reformos tiesiog nebus spėtos įgyvendinti iki Vilniaus susitikimo lapkričio mėnesį. Tačiau galiausiai žalią arba raudoną šviesą Asociacijos sutarčiai duos ES valstybių atstovai. „Jie žiūrės į visumą ir į tendencijas, kiek bus įvykdyta reikalavimų, o kiek reformų – kelyje“, – sakė jis. Todėl, pasak jo, sunku spėti, kokie bus rezultatai rudenį. A.Pranckevičius nedetalizavo, ar Ukrainos vadovas pažadėjo, kad J.Tymošenko bus paleista iki Vilniaus susitikimo. „Mūsų misija yra padėti, kad abi pusės žengtų žingsnius taip, kaip buvo sutarta“, – pridūrė jis.

Derybos jau yra baigtos

O kaip vertinti kitų šalių, įeinančių į Rytų partnerystės programą, pasiekimus? Europos parlamento narė Laima Andrikienė mano, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Rytų kaimynystės politika sparčiai juda į priekį. „Strategiškai galvojant Ukraina yra svarbiausia dėl savo dydžio, geostrateginės reikšmės. Derybos dėl laisvos prekybos ir kitų kai kurių punktų baigtos jau prieš dvejus metus, tačiau yra politiniai dalykai. Dėl šios šalies yra nerimo ES“, – „Europos klubui“ sakė ji.

Susitarimo su ES priešininkai dabar stengiasi įrodyti, kad Ukraina yra nepasirengusi tokiam statusui, kad šalyje tebėra selektyvus teisingumas, susidorojama su opozicijos lyderiais.

L.Andrikienė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitete yra nuolatinė pranešėja dėl Pietų Kaukazo šalių. Ji mato, kaip vyksta derybos dėl laisvos prekybos sutarties su Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanu. Su pirmosiomis šalimis, pasak pašnekovės, derybos jau baigtos, ir dėl to galima tik džiaugtis. Tiesa, derybos nebuvo lengvos. Pavyzdžiui, su Gruzija derėtasi 17 mėnesių, su Armėnija – 15 mėnesių. Laisvos prekybos sutartis yra Asociacijos sutarties dalis.

„Tačiau politinė situacija Gruzijoje kelia nerimą. Nes įkalinti opozicijos atstovai, o iki susitikimo Vilniuje tokių dalykų neturi būti“, – sakė L.Andrikienė.

Tuo tarpu Ukrainai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas irgi ką tik pasiūlė pergalvoti dėl savo santykių su Europos Sąjunga, pastebėjo europarlamentarė.

Azerbaidžanas nerodo noro

Azerbaidžano Laima Andrikienė kol kas negalėtų pavadinti Europos šalimi. „Jiems neįdomi Asociacijos sutartis su ES. Jie nori bendradarbiauti ekonomikos, energetikos srityje su ES. Ir to jiems pakaktų. ES Azerbaidžanas irgi įdomus kaip partneris energetikos srityje, nes šalis eksportuoja savo resursus“, – sakė ji.

Baltarusija tebėra Rytų partnerystės politikos dalis. Tačiau ilgas sąrašas politinių kalinių, autoritarinis šalies vadovo valdymas ir kiti žmogaus teisių pažeidimai Baltarusiją bloškia į mažiausiai derybose pažengusių valstybių gretas. L.Andrikienė Baltarusijoje lankėsi dar praėjusioje kadencijoje, iki 2009 metų. Pasak jos, nuo to laiko nedaug kas pasikeitė šalyje, nors ES siūlo naują požiūrį į Baltarusiją, labiau raginama atverti sienas šalies piliečiams. Tuo tarpu Europos Parlamento delegacija Baltarusijoje veikia labiau pačioje ES nei Minske. Briuselyje priiminėjami opozicijos nariai, žurnalistai. „Tačiau bendravimas su Baltarusija – lyg bendravimas su kaimynu, kuris muša savo žmoną arba laiko rūsyje užrakintą“, – palygino europarlamentarė.

Iki šiol Minskas neleidžia normaliai stebėti rinkimų, sukuria kliūtis įvažiavimui į šalį. Baltarusijos valdžia reikalauja, kad ES atstovai susitiktų su Baltarusijos parlamento nariais. „Lietuvai pirmininkaujant yra puiki proga pajudinti šią užpelkėjusią padėtį santykiuose su Baltarusija“, – pastebėjo ji. Europos netenkina Minsko pavieniai sprendimai paleisti tai vieną ar kitą politinį kalinį ir už tai reikalauti atlygio iš Europos.

Važiuos tartis į Minską

Neblogai Baltarusiją iš vidaus pažįstantis europarlamentaras Justas Paleckis autoritarinėje šalyje pastarajį pusmetį lankėsi ne kartą ir EP įgaliotas rengė pranešimą dėl ES santykių su šia šalimi. Jis neslepia, kad Baltarusijos atvejis kitų šalių Rytų partnerystės fone yra pats sunkiausias. Tačiau ir nesistebi šalies valdžios skirtinga retorika, kai jie kalba Rusijoje ir kai bendrauja su Europos politikais. „Jiems reikia išlaviruoti tarp Rytų ir Vakarų. Baltarusija nori gerų santykių tiek su Europa, tiek su Rusija ir nori išnaudoti savo geografinę padėtį“, – pasakojo europarlamentaras.

Pasak jo, Baltarusijos valdžia mėgins pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimo ES šansu, tačiau jis duotų tik 20-30 proc., kad kažką jiems pavyks pasiekti Vilniaus susitikimo metu. Nelengva ekonominė padėtis taip pat baltarusius verčia žvalgytis Europos paramos, pirmiausia finansinės. Tačiau šaliai taip pat reikia įvykdyti nemažai reformų. Kol kas daugiausiai susitinkama su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau rudenį Europos Parlamento delegacija turi planų vykti į Baltarusiją ir dar kartą megzti pokalbį tiek su šalies opozicija, tiek su oficialios valdžios atstovais. Tiesa, iki tol dar laukia nekasdienė užduotis – kam siųsti Europos kvietimą į Vilniaus susitikimą. Nors laukiama šalies premjero ar užsienio reikalų ministro, tačiau vardinio pakvietimo laukia Aleksandras Lukašenka, kuriam užtrenktos durys į Europą.

Taigi politinis ruduo Lietuvai pranašauja gausų ir įdomų derlių. Svarbiausia, kad tik subręstų vaisiai.