2012-11-15 Kelias euro link: su latviais ar lenkais?

Latviai žada eurą jau kitais metais, o Lietuva vis dar nežino, į kurią pusę pasistumti. Ar strimgalviais skubėti euro zonos link ar vis tik palaukti, kol nurims audra šios zonos vandenyse. Šalies valdžia oficialiai teigia, kad Lietuva siekia narystės euro zonoje, tačiau vengia konkrečių datų, kada tai turėtų būti. Kitų metų biudžeto projektas rodo, kad šalis tvirtai siekia atitikti reikalavimus įsivesti eurą. Taigi, teoriškai mes jau netoli ribos, kuri leistų mums turėti eurą. Tačiau kuriais metais tai turėtų nutikti, šalyje vis dar nesutariama. Neramumai euro zonoje tik paskatina nuomonių įvairovę. Vieni norėtų eurą Lietuvoje matyti 2014 metais, kiti kalba tik apie 2016-uosius ar dar vėlesnius laikus. Štai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas (nuotr.) mano, kad euro zonos vizija Lietuvoje po truputį tolsta tiek dėl politinių, tiek dėl ekonominių priežasčių. „Nėra aiškaus politinio pritarimo šiam tikslui. Žinant visuomenės skeptišką nuomonę šiuo klausimu, mūsų politikai vengia konkrečiai kalbėti. Manau, kad bus laukiama toliau, kas vyks euro zonoje“, – sako R.Vilpišauskas. Tad neskubėjimo ir stebėjimo prasme, instituto direktoriaus teigimu, esame panašesni į lenkus, kurie irgi netrimituoja garsiai apie konkrečiais datas. Net 2015 metai, R.Vilpišausko nuomone, gali būti per ankstyvi Lietuvai įsivesti eurą.

Niekas nesiginčija – euras Lietuvoje būtų naudingas verslui, keliautojams. Net ir žiūrint politiškai, Baltijos šalių ir Lenkijos prisijungimas prie euro zonos pačiai Europos Sąjungai atneš „gerų naujienų“. Juk šių šalių ekonomikos sparčiai auga, ko nepasakysi apie didelę dalį senųjų euro zonos narių.

Vieno iš „think- tank“ Europos politikos centro vadovas Hansas Martensas sako, kad euro zonai reikia naujų narių, tačiau tokių, kurie neįveltų į problemas. „Į Graikiją žiūrėjome pernelyg laisvai, kai tik ji įstojo į euro zoną“, – pastebėjo jis. Euro privalumų yra daug, ir tai žino pati Graikija – kas ji būtų dabar, jei nebūtų zonos nare? Iš kur ji gautų pagalbą?

Tuo tarpu kandidato į premjerus Algirdo Butkevičiaus, regis, negąsdina bėdos euro zonoje. Šiandien jis mano, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti su kaimynine Latvija jau 2014 metais. „Gaila, kad mus aplenkė Latvija, planuojanti eurą įsivesti 2014 metais. Bijau, kad gali atsitikti taip, kad šiaurės Lietuvos gyventojų dalis bei verslininkai nuo 2014 metų galės finansines operacijas atlikti Latvijos komerciniuose bankuose. Būtų buvę daug geriau, jei eurą įvestume kartu su Latvija“, – sakė A.Butkevičius.

Taigi, jei Lietuva nori kuo greičiau įsivesti eurą, apie skolinimąsi ir išlaidavimą teks pamiršti. Tad ir diržai laisviau neatsileis. Kaip pastebi visuomenės nuomonių apklausų rengėjai, tai veikia ir žmonių nuomonę apie eurą.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.